Klaipėdietis kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš daugiabučio namo administratoriaus 8 957,47 Eur žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, 2020 metų vasaros pabaigoje prie gyvenamojo namo nukritusi medžio šaka apgadino ieškovui priklausančią transporto priemonę. Kadangi namo teritorijos tvarkymas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pavestas namo administratoriui, jis ir privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos namo aplinkos priežiūros.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui visą prašomą atlyginti žalą iš namo administratoriaus, konstatavęs, kad būtent jam buvo pavesta medžių priežiūra teritorijoje, kurioje ieškovo turtui buvo padaryta žala. Namo administratorius su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir teigė, kad jam negali būti perkeliama savivaldybės administracijos pareiga užtikrinti, kad prižiūrimoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, nes jis atsakingas tik už namo teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs namo administratoriaus apeliacinį skundą, apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byloje nustatyta, kad žala ieškovo turtui buvo padaryta teritorijoje, kurioje žemės sklypas nėra suplanuotas, t. y. nepriskirtas namui.
Pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas tais atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, želdinius, esančius teritorijoje iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, privalo tvarkyti ne savivaldybė, bet kiti asmenys.
Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina įvertinti ar paminėtos Taisyklių nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Vietos savivaldos ir Želdynų įstatymams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintiems Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatams, pagal kuriuos ši funkcija pavesta savivaldybėms.
Pasak teismo, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pritaikęs Taisykles, dėl kurių teisėtumo kyla abejonės, ir priteisęs žalos atlyginimą iš namo administratoriaus, neatskleidė bylos esmės, kadangi nevertino teisės aktų hierarchijos principo. Teisėjų kolegija nurodė, kad apygardos teismas du kartus buvo kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, tačiau abu kartus prašymai nebuvo priimti.
Dėl to šioje byloje prieš taikydamas Taisyklių nuostatas, pagal kurias želdinių priežiūra nesuplanuotuose sklypuose pavesta namo administratoriui, bendrosios kompetencijos teismas turi įvertinti, ar jos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Kadangi byloje nėra ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, spręstina dėl kompetentingų valstybės institucijų (pvz., dėl Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje), kaip išvadą teikiančių institucijų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei siekiant neapriboti suinteresuotų asmenų teisės į apeliaciją, apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
