„Iš byloje esančių specialistų išvadų, medikų, kurie atvyko į įvykio vietą, kurie suteikė pagalbą ligoninėje, daktaras Rimantas Kėvalas, visi liudytojai paaiškino, kad taip sužaloto vaiko nebuvo matę, – ketvirtadienį skelbė teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis. – Byloje yra nuotraukos, kada vaikelis yra nuogas reanimuojamas, tai parodo, kaip stipriai vaikas buvo sumuštas. Medikai patvirtino – taip sunkiai sužaloto vaiko nebuvo matę.“
Pati kaltinamoji nuosprendžio išklausyti neatvyko.
Specialistai nustatė, kad Matukui buvo suduota 118 smūgių, net 10 jų – į galvą.
„Pagal medikų paaiškinimus, bet kuris smūgis galėjo sukelti mirtį“, – sakė teisėjas.
24-erių M.Kaziukaitytė nuo pat pradžių tvirtino vaiko nelietusi, neva jį taip žiauriai primušė tik jos tuometinis sugyventinis Gediminas Kontenis.
„Tą sausio 25 dieną nuo 10 val. buvo smurtaujama ir smurtaujama intensyviai. Kaip liudytoja suprato, balsai buvo 2 asmenų, vyro ir moters. Kaip suprato liudijusi kaimynė, buvo rėkiama ant vaiko“, – M.Kaziukaitytės nekaltumą neigė A.Bielskis.
Žiauriai sumuštą vaiką tėvai dar paguldė, M.Kaziukaitytė išėjo į darbo biržą, po to į parduotuvę.
„Jis nebereaguoja į aplinką“, – visą dieną kompiuterinius žaidimus žaidęs G.Kontenis pasakė M.Kaziukaitytei.
„Po šių žodžių M.Kaziukaitytė jokių priemonių nesiėmė, nesikreipė į medikus, ieškojo kažkokių analginų, kuriuos leido, ieškojo vaistų, – motinos veiksmus vertino teisėjas. – Po to laukė iki pat vakaro, galbūt atsigaus. Tai rodo jos visišką abejingumą mažamečio sūnaus gyvybei. Kaziukaitytė tikrai prisidėjo prie mušimo ir todėl vaikas ir mirė.“
Ji bandė įrodyti ir kad yra nekalta dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šis nusikaltimas gali būti įvykdytas tik sistemingais veiksmais.
„Gynėjų teigimu sistemos nebuvo. Tačiau tai paneigia liudytojai. Iš jų parodymų išeitų, kad bute, kur gyveno Kaziukaitytė, dažnai sklisdavo garsai, muzika ir triukšmas, ką vertino kaip smurtavimą prieš mažametį“, – skelbė teisėjas.
15min primena, kad žiauriai sumuštas berniukas mirė pernai sausio 27-osios rytą Kauno klinikose. Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini – į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.
Motina ir jos sugyventinis smurtauti ėmė, nes darželinukas nemokėjo eilės tvarka pasakyti visų skaičių. Berniukas buvo mušamas telefono įkroviklio laidu, diržu, rankomis. Tik vakare sunkiai sužalotam vaikui sugyventiniai iškvietė greitosios pagalbos medikus, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko, berniukas mažiau nei po dviejų parų ligoninėje mirė.
Kaltinamajame akte paminėta, kad nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, jų pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius.
Iš viso bylos medžiagą sudarė 10 tomų, vykdant ikiteisminį tyrimą apklausti 126 liudytojai, o kaltinamasis aktas – 202 puslapių apimties.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaikas ir anksčiau ne kartą patyrė motinos ir jos sugyventinio smurtą. Mažiausiai porą kartų G.Kontenis buvo smarkiai sumušęs ir berniuko motiną. Tačiau tokį savo elgesį pora išmoningai slėpė, aplinkiniams sudarydami tvarkingos šeimos įspūdį. Tyrimo metu nustatyta, kad apie moters anksčiau patirtą smurtą buvo žinoma ir keliems artimiesiems, ir aplinkiniams, tačiau tuo metu jie tą faktą ignoravo, o vėliau viešai skelbė nieko apie tai nežinoję.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu raginta skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.
Praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo Seimas uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas pavadino Matuko reforma.
Vis dėlto praėjusią savaitę grupė parlamentarų įregistravo nuo liepos 1 dienos galiojančio įstatymo pataisas, kurios keičia smurto prieš vaikus sąvoką. Numatoma, kad fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą įtraukiamas „prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią“.
