Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Rusijoje esantys įtariamieji vengia atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
„Nuspręsta pradėti bylos nagrinėjimą“, – posėdyje paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Pasak jos, teisinės pagalbos prašymai yra išsiųsti, tačiau informacija iš Rusijos nepateikiama.
„Baigiant ikiteisminį tyrimą per Rusijos prokuratūrą buvo siųsti pranešimai, tačiau jokia informacija nepateikiama. Teismas mano, kad vengia atvykti į teismo posėdžius“, – sakė teisėja.
Užsieniečius gina Lietuvos advokatai
Kaltinamiesiems užsieniečiams atstovauja du Lietuvos valstybės paskirti advokatai – Danguolė Mikalauskaitė ir Mindaugas Vaivada.
B.Makutynovičių ginanti advokatė D.Mikalauskaitė sakė, kad, peržiūrėjus bylos medžiagą, ji kaltę pripažįsta iš dalies. Galutinė pozicija paaiškės bylos nagrinėjimo metu.
V.Razvodovo gynėjas M.Vaivada sakė, kad kol kas nepasinaudos galimybe išsakyti poziciją dėl kaltės. Abu gynėjai BNS sakė, kad su savo klientais niekada nebendravo, kaltinamieji su jais kontaktų neieškojo, juos matė tik per televizorių.
Rusijos agresija prieš Lietuvą
Teismo posėdyje prokuroras Alvydas Valiukevičius skelbė kaltinamąjį aktą, kuriame rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą, rėmė represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.
Omonininkai užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.
„Siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veikla, įsakė būrio nariams, kuriems vadovavo Eduardas Petrauskas, panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš Muitinės departamento pareigūnus“, – paskelbė prokuroras.
Prokuroras paskelbė, kad 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų buvo atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.
Kaltinamajame akte taip pat buvo rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami į įvairias kūno vietas.
Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.
Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėjami ir tuometinės greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus – Vilniuje iš automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės. Incidento metu vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos.
Talšė buožėmis
Buvusių Vilniaus sovietų specialiosios paskirties milicijos OMON vadų nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo nukentėjusių Lietuvos pareigūnų apklausą.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų 1991 metais.
Rusijoje gyvenantys įtariamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių.
Pirmasis Vilniaus apygardos teismui liudijo 1991 metais Lavoriškių poste dirbęs muitininkas Romualdas Janušauskas. Jis teismui pasakojo, kad sausio 27-osios vakarą iš Vilniaus pusės atvyko du automobiliai. Vagonėlyje buvo trys muitininkai, jie tikrinti mašinų eidavo pakaitomis.
Tąkart tikrinti buvo R.Janušausko kolegos eilė. Jam išėjus, vagonėlyje likę muitininkai netrukus išgirdo automatų šūvius ir komandą išeiti į lauką. Lietuvos pareigūnai buvo mušami buožėmis, užpuolikai buvo su kaukėmis, buvo jaučiamas stiprus alkoholio tvaikas. Jie bjauriai keikėsi ir grasino Lietuvos muitininkams.
„Byrėjo vagonėlių langų stiklai. Vienas iš užpuolikų kalbėjo lietuviškai, turėjo pistoletą, bet nešaudė“, – bylos tyrimo metu nukentėjusiojo parodymus užfiksavo pareigūnai.
Užpuolimo metu buvo sulaužyti vagonėlyje buvę baldai, sugadintas telefono ryšys.
„Ištempė ir paguldė ant sniego“
Kitas nukentėjusysis Vytas Kavaliauskas pasakojo, kad tuo metu dirbo pamainos viršininku.
„Ištempė ir paguldė ant sniego. Prieš tai buvo smūgiai rankomis ir kojomis“, – apie omonininkų užpuolimą pasakojo vyras.
Muitininkai buvo gąsdinami, iš jų reikalauta parodyti dokumentus, klausinėta, ar jie turi ginklų.
Muitininkas prisiminė, kad kaukėti užpuolikai rusiškai tarėsi, ką daryti su jais. Paskui paleido seriją automatų šūvių virš galvų ir išvažiavo. Pasak V.Kavaliausko, užpuolikams vadovavo lietuviškai kalbantis asmuo.
Abu šie muitininkai buvo apklausti teismui nagrinėjant Sausio 13-osios bylą.
„Atvažiavo „Žiguli“ ir „Latvija“, pilni ginkluotų iki dantų. Mus iškart suguldė, paskui įbėgo į būdelę ir ištraukė muitininką, pasienietį, sustatė ir prasidėjo tikrinimai“, – sakė buvęs Šumsko pasienio posto darbuotojas Jonas Kazlauskas.
Iš viso B.Makutynovičiaus ir V.Razvodovo byloje nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys, į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko 21. Keletas buvusių pareigūnų yra išvykę į Didžiąją Britaniją, kiti neatsiėmė šaukimo.
Ginkluoti iki dantų
Buvęs Šumsko pasienio posto darbuotojas po posėdžio žurnalistams pasakojo apie 1991-ųjų metų gegužę įvykdytą užpuolimą.
„Atvažiavo „Žiguli“ ir „Latvija“, pilni ginkluotų iki dantų. Mus iškart suguldė, paskui įbėgo į būdelę ir ištraukė muitininką, pasienietį, sustatė ir prasidėjo tikrinimai“, – sakė Jonas Kazlauskas.
Pasak nukentėjusiojo, užpuolikai jam papurškė dujomis, mušė buože. Iš Lietuvos pareigūnų buvo atimti netgi batai, sunerimta, kad gali būti nužudyti. Tačiau buvo įsakyta bėgti.
Užpuolikai apipylė benzinu ir padegė būdelę. Apie įvykį pranešė Lietuvos pareigūnams, norėjo perspėti kolegas Lavoriškėse ir Medininkuose, bet sužinojo, kad ir ten siautėja liepsnos.
Rusija su Lietuva šioje byloje nesikalba
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Rusijoje besislapstantys buvę sovietų OMON Vilniuje vadai galės būti teisiami už akių. Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.
Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs balandžio 11 dieną, toliau vyks nukentėjusiųjų apklausos.
