Kaip anksčiau pranešė 15min, savaitgalį viešojoje erdvėje nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl teismo sprendimo, kuriuo žmoną gynęs Molėtų ugniagesys gelbėtojas Ramūnas Paliunis sulaukė sunkesnės bausmės, nei praeivę smūgiu koja nokautavęs Remigijus Morkevičius.
Stano pasipiktino
Po tokio sprendimo socialiniame tinkle „Facebook“ dažnai nuomonę apie problemas Lietuvoje išreiškiantis Stanislavas Stavickis-Stano aiškino negalintis suvokti Lietuvos teismų sprendimų.
„Du bušido kovotojai. Vienas koja trenkia merginai į veidą, kitas žmoną apgina nuo girto kelių erelio <...> 2013 metais bušido čempionas R.Morkevičius gatvėje be jokios priežasties iš kojos trenkia nepažįstamai merginai per veidą, tiesiog išeina į gatvę ir sužaloja žmogų savo malonumui, tada bando pabėgti, pasipriešina policijos pareigūnams, smūgiu į pilvą sužaloja policininką. Tais pačiais 2013 metais etatinis kelių erelis ne kartą jau baustas už vairavimą išgėrus, ne kartą teistas, taip pat už pedofiliją, būdamas visiškai girtas atsitrenkia į kitą automobilį. Išlipęs sužaloja to automobilio savininkę panaudodamas fizinę jėgą, bando sprukti. Sužalotos moters vyras, bušido kovotojas, ugniagesys gelbėtojas R.Paliunis, gina savo žmoną nuo užpuoliko. Girtam kelių ereliui neaiškiomis aplinkybėmis lūžta žandikaulis. <...> Merginą smūgiu į galvą iš kojos miesto centre nokautavęs R.Morkevičius nubaudžiamas 5520 litų bauda ir 8 mėnesiais lygtinai. Žmoną nuo girto nusikaltėlio gynęs ugniagesys gelbėtojas nubaudžiamas ir privalo iš viso sumokėti 15476 litų ir taip pat 8 mėnesiai lygtinai“, – sekmadienį rašė Stano.
Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškino, kodėl tiek vienas, tiek kitas kovinio sporto entuziastas sulaukė tokių bausmių, kokių nusipelnė pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teisinę logiką.
„Viešai aptariami ir lyginami atvejai – 2014 m. R.Paliuniui teismo paskirta bausmė ir piniginė bauda ir 2013 m. R.Morkevičiui skirta bausmė ir piniginė bauda – skirtingi atvejai su skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais nukentėjusiųjų reikalavimais“, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pranešime spaudai pažymi teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Jis – vienas iš 16 LAT teisėjų, plenarinėje sesijoje nagrinėjusių R.Paliunio atvejį.
R.Paliunis nesigynė ir negynė žmonos nuo smurto
Teisėjas A.Gutauskas primena, kad plenarinė sesija iš visų LAT teisėjų šaukiama ypatingais atvejais.
„Vertinant Panevėžio apygardos teismo nutartį, mums buvo svarbu patikrinti, ar tikrai tuo metu, kai R.Paliunis sudavė smūgį A.Cironokui, nebuvo būtinosios ginties situacijos – mes nevertinome A.Cironoko veiksmų (administracinėje byloje už šį įvykį, teismas jam atėmė teisę vairuoti dvejiems metams ir skyrė 2000 litų baudą), mūsų vertintos bylos esmė buvo susijusi tik su būtinosios ginties faktu“, – sakė A.Gutauskas.
Pasak teisėjo, buvo vertinti daugiau nei penkių liudytojų parodymai, specialisto – mediko išvada, eismo įvykio bylos medžiaga.
„Patikrinęs bylos įrodymus teismas paliko galioti nutartį, kurioje konstatuota, jog fizinės jėgos panaudojimas buvo viso incidento pasekmė – veika padaryta tuo metu, kai A.Cironokas nekėlė grėsmės nei R. Paliunio žmonos sveikatai, nei turtui, nei gyvybei. Tuo metu, kai buvo panaudota fizinė jėga, A.Cironoko elgesys nebuvo provokuojantis arba rizikingas“, – pažymi teisėjas.
Teisėjas primena, kad kiekviena byla teismui išskirtinė, su skirtingomis aplinkybėmis ir įrodymais. „Skirdamas bausmes ir pinigines baudas, teismas vadovaujasi įstatymu, nukentėjusiųjų reikalavimais, lengvinančiomis aplinkybėmis ir tikrai nesivadovauja politikų ar kitų visuomenės atstovų nuomone, naujienų portalų antraštėmis ar komentarais. Teismo prigimtis – likti nešališkam ir atsilaikyti bet kokiam spaudimui“, – teigia Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir primena, kad lyginant smurtavusių R.Paliunio ir R.Morkevičiaus atvejus, žiniasklaidoje nutylėti keli svarbūs faktai.
R.Morkevičius pripažino kaltę ir gailėjosi
Pirma, nekaltą moterį sužalojusiam R.Morkevičiui teismas buvo skyręs 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o R.Paliuniui – 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Bausmės susilygino, nes pirmuoju atveju buvo nustatyta lengvinanti
aplinkybė.
„Įstatymas įpareigoja teismą mažinti bausmę, jeigu kaltinamasis kaltę pripažįsta ir gailisi. Todėl galiausiai R.Morkevičiui paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė“, – aiškina teisėjas.
Antra, pinigines bausmes teismas taip pat priteisia ne savo nuožiūra, o vertindamas tai, ko prašo nukentėjusieji ir tretieji asmenys. R.Paliunio atveju teismo buvo prašoma priteisti: neturtinę žalą (1448,10 eurų), turtinę žalą (538,35 eurų), Valstybinės ligonių kasos išlaidas (1231,60 eurų) ir nukentėjusiojo atstovavimo teisme išlaidas (1274,32 eurų). Iš viso – 4492,37 eurų. R.Morkevičiaus atveju teismo buvo prašoma priteisti tik neturtinę žalą. Teismas ją įvertino – 1448 eurų (5000 litų). R.Morkevičiaus atveju į teismą nebuvo kreiptasi nei dėl turtinės žalos, nei atstovavimo išlaidų, nei Valstybinės ligonių kasos išlaidų.
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius dr. Pavelas Kujalis, komentuodamas šį įvykį, teigia, kad svarbu
suvokti, kas yra būtinoji gintis.
Pasak mokslininko, tai visų pirma teisė, o ne pareiga. „Būtinos teisėtumo sąlygos: aiškus kėsinimasis į asmenį ir gresianti fizinė žala (sveikatai ar gyvybei). Grėsmė turi būti reali ir akivaizdi, kėsinimasis turi būti tyčinis, asmuo turi turėti intenciją padaryti žalą. Šiuo atveju, pagal nustatytus faktus, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas ketino trauktis ir pastūmė moterį, taip bandydamas atlaisvinti kelią, o ne sužaloti ją“, – pažymi mokslininkas.
P.Kujalis atkreipia dėmesį į tai, kad kėsinimasis turi būti ir objektyvus, o ne toks, kokį įsivaizdavo asmuo, pasinaudojęs būtinosios ginties teise.
„Byloje nustatyta, kad paties įvykio R.Paliunis nematė, tik faktą, kad žmona guli ant žemės. Todėl kyla abejonių dėl galimo kėsinimosi realumo ir akivaizdumo“, – teigia teisininkas.
„Nukentėjusio smūgis, puolant iš nugaros, buvo itin stiprus, sukėlęs rimtus sveikatos sužalojimus. Kaip ilgametis sportininkas ir paruoštas pareigūnas, jis galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir kitokiais būdais sulaikyti asmenį, bėgantį iš įvykio vietos“, – pastebi P.Kujalis.
Pasak akademinės bendruomenės atstovo, visuomenei svarbu žinoti, kad teismai vertina konkrečią situaciją, o ne buvusius pažeidimus ir jų asmens istoriją. „Prieš šį įvykį padaryti nusižengimai, negali turėti įtakos būtinosios ginties situacijos atsiradimui“, – konstatuoja Mykolo Romerio universiteto atstovas.