Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai šių metų sausio 28 dieną nutarimu A.Perederij nubaudė už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Veisėja taip pat nepateikė privalomų įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų, dokumentų bei priemonių, patvirtinančių plovimą, dezinfekavimą, nepateikė dokumentų, įrodančių vakcinaciją ir kad vykdo teisėtą veiklą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento pareigūnams.
Pirmosios instancijos teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A.Perederij paskyrė 700 eurų baudą. Patikrinimo metu po apžiūros iš veisėjos paimti 38 šunys buvo perduoti trims gyvūnų globos organizacijoms, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nekonfiskavo.
Nutardamas nekonfiskuoti gyvūnų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A.Perederij, reaguodama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus, jau bylos nagrinėjimo metu teisme padarė išvadas ir įsipareigojo užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas ir išnuomojo konteinerius šunims laikyti, įsigijo gyvūnams kilimėlių. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad moteris administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta, gana ilgą laiką buvo registruota kaip gyvūnų veisėja ir užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra.
Šį teismo sprendimą Kauno apygardos teismui apskundė tiek valstybinės institucijos, tiek pati veisėja.
Savo skunde Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai siekė, kad šunų augintojai skirta bauda būtų padidinta iki 1 750 eurų, o nuo jos veiksmų nukentėję šunys – konfiskuoti.
A.Perederij gynėjas teismo prašė panaikinti tą nuosprendžio dalį, kurioje moteris pripažinta kalta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Anot advokatų, teismas šį įstatymą neteisingai aiškino neteisingai.
Siekdamas atsakyti į skundų argumentus ir pašalinti kylančias abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, atnaujino įrodymų tyrimą. Atnaujinęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos apeliaciniu skundu prašytus apklausti liudytojus, prijungė šalių pateiktus papildomus įrodymus.
Teisėjų kolegija Institucijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o A.Perederij skundą atmetė.
-
Jonavos teismas patikėjo gyvūnu kankintoja: nuteisė 700 eurų bauda, bet 55 šunų nekonfiskavo
-
Feisbukas širsta dėl teismo sprendimo grąžinti neprižiūrėtus šunis daugintojai: A.Tapinas apkaltino advokatus, žymų veterinarą J.Šengaut
-
Nelegalių veisėjų skandalas – ne pirmas, Lietuvoje gyvūnai kankinami dešimtmečius
-
Seime į priekį juda pataisos dėl didesnių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais
Kauno apygardos teismas pripažino, kad pirmojoje instancijoje Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos nebuvo pažeistos, o veisėjos kaltė yra pagrįsta išsamiu aplinkybių išnagrinėjimu, viso proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.
„Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas, kėlė realią grėsmę paimtų šunų sveikatai ar gyvybei“ – rašoma teismo nutartyje.
Anot teismo, vien tai, kad A.Perederij ir jos atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, kuris pagrindžia jos kaltę dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo nutarimo išvadas pagrįstomis: šunų laikymas neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, veisėja žiauriai elgėsi su šunimis – laiku nesuteikė šunims veterinarinės pagalbos, dėl laikymo sąlygų/pagalbos nesuteikimo jie kankinosi, neužtikrino pakankamo girdymo.
„Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas, kėlė realią grėsmę paimtų šunų sveikatai ar gyvybei“ – rašoma teismo nutartyje.
Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, A.Perederij charakterizuojančius duomenis bei įvertinusi tai, kad ji prisipažino tik dėl vieno iš nusižengimų, nusprendė, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais jai turi būti skirta didesnė bauda – 1025 eurai.
Be to, teisėjų kolegija pritarė LMVT apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad A.Perederij neįrodė savo pasirengimo tinkamai rūpintis gyvūnais.
Nors, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, moteris šunų auginimu bei priežiūra užsiėmė ilgą laiką, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji tą darė netinkamai ir tokiu būdu, kuris nesuderinamas su gyvūnų gerovės principais, todėl pažeidėjos įsipareigojimai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimo neįrodo, kad gyvūnų laikymo sąlygos ilguoju laikotarpiu pasikeis.
Pažymėtina, kad A.Perederij viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažino. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė gyvūnų konfiskavimo: „šiuo atveju gyvūnų konfiskavimas yra taikytinas“ – nutartyje nurodė teismas.
