Prokuratūra tikina, kad tai padaryti neįmanoma – Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad kaltinimai būtų pareikšti mirusiam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta net apie įtarimus. Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė atmetė Generalinės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo nutarties, kurioje buvo parašyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo buvo nutrauktas nepagrįstai, rašo lrytas.lt.
Kovo 5 d. nutartį priėmusios teisėjos Justos Raciūtės teigimu, prokuratūra turėjo arba nevertinti D. Kedžio veiksmų šioje baudžiamojoje byloje arba surašyti kaltinamąjį aktą ir perdavus bylą teismui, D. Kedį, kaip ir jo pedofilija apkaltintą Andrių Ūsą, teisti po mirties.
Priimdamas tokią sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pernai lapkričio 10 d. priimta nutartimi, kurioje buvo paskelbta, kad reabilitacijos pagrindais galima teisti ir mirusį asmenį.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas, teismo nutartį apskundė.
Jo teigimu, D. Kedžio ir A. Ūso bylų negalima lyginti, nes pedofilija kaltintas verslininkas buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą, jam pateikti įtarimai, jis turėjo galimybę su jais susipažinti, dėl jų pasiaiškinti, byla buvo pasiekusi teismą.
D. Kedžio variantas visiškai kitoks – vyras mirė nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, jis negalėjo nei susipažinti su bylos medžiaga, nei duoti joje savo paaiškinimus. Esant tokiai situacijai Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės pareikšti įtarimus mirusiam žmogui.
Vilniaus apygardos teismo teisėja L. Gurevičienė su tokia prokurorų išvada nesutinka.
„Dėl prokuroro teiginio, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato kad mirus asmeniui, ikiteisminį tyrimą galima užbaigti kaltinamojo akto surašymu, pažymėtina, kad prokuroras privalo ne tik žinoti įstatymus, bet ir domėtis EŽTT bei Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika“, - rašo ji neskundžiamojoje nutartyje.
Skundą išnagrinėjusios teisėjos nuomone, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje nėra nustatyta, nuo kurios baudžiamojo proceso stadijos yra galimas proceso tęsimas reabilituojančiais pagrindais, todėl, jei, kaip tvirtina prokuratūra, yra surinkta pakankamai duomenų, kad D. Kedys nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę, jiems niekas netrukdo surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui nagrinėti.
Surinkta pakankamai duomenų, kad D. Kedys nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.
Abejonių dėl šaulio nėra
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, Generalinei prokuratūrai nekyla abejonių, kad 2009 m. spalio 5 d. Kaune du žmones nušovė D. Kedys, o ne kažkas kitas, kaip dabar bando įteigti jo artimieji.
2011 birželio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šių metų sausio 10 d. nutarime, kuriuo dar kartą patvirtinama, kad tyrimas nutraukiamas D. Kedžiui mirus teigiama, kad „visi skundžiamame nutarime nurodyti duomenys papildo vienas kitą, o jais remiantis ir jų pagrindu padarytos išvados yra pagrįstos ir leidžia daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent D. Kedys padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas“.
Prokuratūra tvirtina, kad D. Kedžiui pareikšti įtarimus sutrukdė vienintelė priežastis – jis mirė anksčiau, nei pareigūnai jį surado ir sulaikė.
Teisėjos L. Gurevičienės nuomone, prokuratūra D. Kedį kategoriškai įvardinusi žmogžudžiu, perėmė teismo funkcijas ir tokiu būdu akivaizdžiai viršijo Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtos jų kompetencijos ribas bei pažeidė nekaltumo prezumpciją.
Ištaisyti šią klaidą galima tik surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perduodant teismui.
