„Asmuo, kuris patyrė fizinį smurtą, neturėtų šiandien stovėti čia ir įrodinėti, kad valstybinės institucijos atliktų dėl to tyrimą“, – taip šią bylą nagrinėjant teisme buvo sakiusi E.Kusaitės advokatė Ingrida Botyrienė.
Vilniaus apygardos teismas įsiklausė į šią nuomonę ir antradienį paskelbė, jog pripažįsta terorizmu įtariamos E.Kusaitės skundą, kuriuo tik buvo siekiama pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtų jos apklausų, naudojant fizinį ir psichologinį smurtą bei sąmonę veikiančias medžiagas.
Kaip žinoma, tirti šiuos E.Kusaitės ne sykį viešai pareikštus kaltinimus, kaip neturinčius pagrindo, buvo atsisakiusi prokuratūra. Prokurorės sprendimą E.Kusaitė buvo apskundusi teismui, tačiau ir šis priėmė jai nepalankią nutartį.
Šiandienine palankia nutartimi teisėjas Vladislavas Lenčikas patvirtino, kad ankstesnis žemesnės instancijos teismo verdiktas buvo nepagrįstas bei neteisėtas.
„Prokurorė privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą!“, – pareiškė teisėjas V.Lenčikas.
Teismo vertinimu, dar nėra tinkamai išsiaiškinta, kokie asmenys galimai buvo apsilankę pas E.Kusaitę, kai ji buvo sulaikyta praėjusių metų spalio 24-ąją. „Negalima sutikti su apylinkės teismo kategoriška išvada, kad buvo nustatyti visi su Kusaite bendravę pareigūnai.“
Nėra tikslių duomenų ir apie jos atgabenimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę aplinkybes. Mat nebuvo išanalizuoti duomenys dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo tuo metu.
Teisėjas V.Lenčikas taip pat atkreipė dėmesį, jog nors medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad jokių sužalojimų ant merginos kūno nebuvo aptikta, tai savaime nepatvirtina, kad E.Kusaitė nepatyrė fizinio ir psichologinio smurto. Mat pagal tai, kokias skriaudas teigia patyrusi E.Kusaitė, žymių ant jos kūno ir neturėjo būti.
Ši teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos bei yra galutinė ir neskundžiama.
Beje, prokuratūros interesams šioje byloje atstovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis posėdžio metu yra aiškinęs, esą valstybėje įsivyrautų teisinis chaosas, jei kaskart reikėtų pradėti ir vykdyti ikiteisminius tyrimus: „Baudžiamasis procesas turi būti racionalus. Baudžiamasis persekiojimas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Negali būti tyrinėjamos versijos, abejonės, jei iš viso nėra padaryta nusikalstama veika! Reikia bent minimalių objektyvių įrodymų.“
Antradienį 15min.lt paklaustas, ar prokuratūra apskritai gali kažką ištirti šioje istorijoje, jei jau prieš tai kategoriškai pareiškė, jog ikiteisminiam tyrimui nėra jokio pagrindo, G.Jasaitis atsakė: „Bus vykdoma teismo nutartis.“
