Antradienį vykusio posėdžio metu prašymą pratęsti kardomąsias priemones dar trims mėnesiams pateikė valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Vilma Vidugirienė.
Abu kaltinamieji ir jų advokatai tuo tarpu teismo prašė intensyvios priežiūros nepratęsi arba skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Prokurorės prašymą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad iki kaltinamajam D. Bertauskui nustatyto intensyvios priežiūros termino pabaigos – liepos 10 dienos – išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės dėl teisėjos atostogų, sprendimo paskelbimas numatytas liepos 27 dieną.
Nebetęsti D. Bertauskui paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino, kaip prašo kaltinamasis ir jo gynėjas, ar šią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę, pasak teismo, nėra pagrindo.
Teismas pabrėžė, kad D. Bertauskas kaltinamas padaręs tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Be to, ir ankstesnėse teismo nutartyse skiriant šią kardomąją priemonę bei pratęsiant jos terminą, akcentuota, jog būtina riboti kaltinamojo D. Bertausko galimybę bendrauti su kitais proceso dalyviais, Rusijos Federacijoje esančiais asmenimis, eliminuoti pasislėpimo galimybę, užtikrinti kitų įpareigojimų vykdymą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismo nuomone, nėra galimybės kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietos.
Atsižvelgus į šias aplinkybes nuspręsta, kad D. Bertauskui taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Teismas konstatavo, jog kaltinamajam paskirta intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pateisinama, neprieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamai praktikai.
Teismo sprendimu, D. Bertauskui taikoma intensyvi priemonė pratęsta dar trims mėnesiams, nuo liepos 10 dienos. Jis įpareigotas būti namuose nuo 24 iki 7 valandos, nesilankyti interneto kavinėse ir nebendrauti bei neieškoti ryšių pačiam ar per kitus asmenis su teismo nurodytais žmonėmis.
Nagrinėdamas prašymą dėl A. Paleckio, teismas atkreipė dėmesį, jog jis yra dirbęs keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat darbo reikalais vykęs į Rusijos Federaciją, su kuria yra siejamas jam pareikštas kaltinimas, pastarojoje valstybėje jis praleido savo vaikystę.
Teismas taip pat pabrėžė, kad jis anksčiau yra teistas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl viešo pritarimo SSRS nusikaltimams Lietuvai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Šios aplinkybės duoda pagrindą teismui spręsti, kad A. Paleckiui taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra adekvati jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Teismo įsitikinimu, A. Paleckiui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pateisinama, neprieštarauja, tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamai praktikai.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas A. Paleckiui pratęsė intensyvios priežiūros terminą dar trims mėnesiams nuo liepos 6 dienos. Jis namuose privalo būti nuo 21 iki 6 valandos, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Abu kaltinamieji taip pat ir toliau turi dėvėti apykoję.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J.Melio kalinimą.
Paskutiniajame posėdyje savo paskutinįjį žodį tarė abu kaltinamieji, baigiamąsias kalbas pasakė ir jų advokatai. A. Paleckis teismui ir toliau tvirtino esantis nekaltas, o D. Bertauskas savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl „neapgalvotų veiksmų“.
