15min.lt primena, kad 22 metų sirgalius Arūnas Lučiūnas mirė netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų 2004 metų birželį. Pareigūnai persistengė malšindami riaušes, o Arūno artimieji laiku neįžvelgė, kokią rimtą galvos traumą patyrė vaikinas, tad netrukus jo gyvybė nutrūko.Lietuvos teismų nesuprasi, – tuo, kaip byla stumdoma iš vieno teismo į kitą, stebėjosi ieškovas V.Lučiūnas.
Praėjusią vasarą Vilniaus apygardos teismas jau narpliojo iškart dvi su šia nelaime susijusias bylas.
Vienoje iš bylų atsakovu tapo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mat po Arūno mirties žiniasklaidoje masiškai buvo skelbiama, kad futbolo sirgalių pražudė alkoholis. Straipsnius laikraščiams ir reportažus televizijoms rengę žurnalistai rėmėsi iš Klaipėdos policijos ir ekspertų gaunama informacija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo klaidinga. Už sūnaus šmeižtą Lučiūnai reikalavo priteisti po 75 tūkst. litų iš Policijos departamento.
Vilniaus apygardos teismas liepos 2 dieną buvo paskelbęs, jog ieškovų priekaištai nepagrįsti, nes informacija apie A.Lučiūną buvo neoficiali. Tokia nutartimi nepatenkinti sirgaliaus tėvai apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui (LAT).
Bylą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija (Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis) antradienį pasklelbė, kad Vilniaus apygardos teismas šią bylą buvo išnagrinėjęs neatskleisdamas jos esmės ir tokiu būdu pažeisdamas Civilinio proceso kodeksą. Todėl LAT negalėjo tinkamai išnagrinėti ir apeliacijos. Vienintelė išeitis yra grąžinti bylą apygardos teismui.
„Kaip futbolo aikštėje... Lietuvos teismų nesuprasi..." – tuo, kaip byla stumdoma iš vieno teismo į kitą, stebėjosi ieškovas V.Lučiūnas.
Milijono nepriteisė
Žuvusio sirgaliaus tėvai nesėkmingai ieško teisybės ir kitoje byloje, kovodami su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros. Milijoninės kompensacijos siekiantys Lučiūnai piktinasi, kad po daugybės tyrimų per 4 metus jiems nebuvo atsakyta, kas konkrečiai nužudė jų sūnų Arūną.
Pagal Policijos veiklos įstatymą už policininkų padarytą žalą atsako Lietuva, todėl tėvai iš valstybės reikalavo atlyginti materialinę ir neturtinę žalą – iš viso apie milijono litų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas už tyrimo vilkinimą šį rudenį Lučiūnams priteisė po 10 tūkst. litų. Dar 1000 litų V.Lučiūnui priteista kaip turtinės žalos atlyginimas. „Tik nugraužtą kaulą numetė“, – tąsyk nuoskaudos neslėpė sirgaliaus tėvas.
Dramatiška istorija
Teismuose jau ne sykį buvo narpliota, kas prieš ketverius metus vyko uostamiesčio stadione ir kaip įvykiai klostėsi po to. Ne vienas liudytojas teisme yra patvirtinęs, jog matė, kaip kilus neramumams pareigūnai talžė beginklius žmones.
Anot liudytojų, A.Lučiūnas pateko į pareigūnų pusratį, kuriame buvo dar 5–7 pareigūnai, mušantys guminėmis lazdomis. Sąmyšiui pasibaigus Arūnas liko sėdėti ant grindinio, jam buvo prakirsta galva. Po minutėlės vyrą ėmėsi globoti tuometinė gyvenimo draugė Adelė Kudinskaitė.
Mergina, kuriai tuo metu buvo vos 19 metų, nuvalė skarele kraują ir pasiūlė mylimajam kreiptis į medikus. Šis kategoriškai atsisakė, todėl pora parvažiavo namo. Arūnas prastai jautėsi, todėl keletą valandų ilsėjosi, tačiau vėlai vakare išėjo į darbą. Būklę įvertinę bendradarbiai išsiuntė vaikiną ilsėtis. Naktį namie Arūno būklė ėmė prastėti.
Atskubėję medikai konstatavo biologinę mirtį, bet, tikėdamasi stebuklo, bandė vaikiną gaivinti: darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, tačiau nesėkmingai.
Teisme liudydama medikė vaizdingai aiškino, kad joks sveikas, net iki sąmonės netekimo prisigėręs žmogus neužspringsta savo vėmalais – organizmas fiziologiškai nuo to apsaugotas. Tačiau tai įmanoma, kai dėl sunkios galvos traumos pabrinksta smegenys ir nebevaldo raumenų, saugančių nuo užspringimo. Šią gydytojos teoriją po Arūno mirties buvo patvirtinę ir ekspertai. Beje, jie nustatė, kad lemtingąją dieną vaikinas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.
