Pasak teismo, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teismo prašo A.Klimavičiui skirti lygtinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A.Klimavičius 2014-2016 metais iš krepšinio klubo ir viešosios įstaigos galėjo pasisavinti daugiau kaip 320 tūkst. eurų.
Pasak teisėsaugos, klubo vadovas galėjo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose apie kelių šimtų tūkstančių eurų apmokėjimą dviem Estijos bendrovėms už krepšininkų teisės į atvaizdo naudojimo įgijimą, tačiau iš tiesų šie pinigai nebuvo išmokėti.
Estijos įmonių vadovo, kuris galėjo padėti Šiaulių klubo vadovui, byla buvo atskirta.
Byloje taip pat nustatyta, kad krepšininkams ir kitiems darbuotojams darbo užmokestis galėjo būti mokamas grynaisiais, neįforminant jo buhalterinėje apskaitoje.
Anot teismo, savo baigiamosiose kalbose A.Klimavičius neigė pasisavinęs klubo pinigus. Jis tvirtino pats skolinęs pinigus be palūkanų, kad būtų išsaugota klubo garbė ir jis toliau egzistuotų.
Buvęs klubo vadovas taip pat teigė, kad per beveik 23 jo darbo metus nė vienas krepšininkas nėra apskundęs klubo dėl nesumokėto atlyginimo ar dėl netinkamų sąlygų.
Savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos klastojimo A.Klimavičius pripažino iš dalies.
Teismo teigimu, A.Klimavičiaus gynėjas patvirtino, kad klube buvo rūpesčių dėl mokesčių, dokumentų surašymo ir apskaitos tvarkymo, tačiau dėl pinigų pasisavinimo ir iššvaistymo jis teismo prašė buvusį klubo vadovą išteisinti.
Bylą Šiaulių apygardos teismas atvertė 2019-ųjų rudenį, joje apklausta apie 40 liudytojų, dalis kurių – krepšininkai.
