Ekspertams pavesta nustatyti 86 metų kaltinamojo sveikatos būklę: jeigu jis būtų pripažintas kaltu, ar galėtų atlikti bausmę.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 1951 metais L.Kononovas, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, milicininku, tyčia trėmė Lietuvos civilius gyventojus į Lietuvą okupavusios Sovietų sąjungos teritoriją.
Atvykęs su nenustatytais bendrininkais, L.Kononovas į Ukmergės rajone, Slabados kaime, esančius Irenos D. šeimos namus perskaitė raštą dėl iškeldinimo. Moteris ir jos mažametis sūnus buvo išvaryti iš sodybos ir pristatyti į Kėdainių geležinkelio stotį. Čia jie perduoti traukinio viršininkui ir išvežti į Tomsko miestą. Tremtiniai ten gyveno iki 1957 metų kovo.
Dabar Ukmergėje gyvenantis L.Kononovas kaltu neprisipažino. Teismas byloje buvo surengęs porą posėdžių, liudytoju buvo apklaustas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas. Dabar teismas prie bylos grįš gavęs ekspertų išvadas.
Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.