Kaip pranešė teismas, 52 metų Kėdainių rajono gyventojas V.D. buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sužalojimo. Bausmės atidėjimo laikotarpiu jis įpareigotas dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per mėnesį pradėti gydytis psichikos ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Konfliktas viename gyvenamojo namo rūsyje Kėdainių rajone įvyko balandžio 2 dieną. Nuteistasis tąkart supyko ant savo sugėrovo, kad šis atsisako girtauti toliau ir išeina namo bei vieną kartą smogė peiliu jam į nugarą.
Šiuo smūgiu nukentėjusiojo vyro sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.
Teisminio nagrinėjimo metu V.D. kaltu prisipažino, nurodė, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam, su kuriuo gėrė degtinę, į nugarą.
„Labai gailisi. Mano, kad jam reikia gydytis dėl alkoholio vartojimo“, – teigiama teismo nuosprendyje.
Skiriant bausmę teismas įvertino tai, kad vyras kaltu prisipažino, gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino žalą nukentėjusiajam ir Ligonių kasai, atsižvelgė ir į tai, kad jis – neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, seniūnijos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas kaip mandagus, darbštus, bet išgeriantis, o išgėręs tampantis emociškai nestabilus; atsižvelgė ir į nukentėjusiojo, kuris teismui pareiškė, kad kaltinamajam atleidžia ir nenorėtų, jog jis būtų pasiųstas į pataisos namus, poziciją.
„Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą“, – pažymėjo teismas.
Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, padarė išvadą, kad šis nusikaltimas kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinio pobūdžio, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog reikėtų jį izoliuoti.
„Yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ir pirmą kartą teisiamo kaltininko asmenybei bei nustatytoms bylos aplinkybėms“, – konstatavo teismas.
Nuteistajam išaiškinta, kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus/laikytis draudimo, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/laikosi draudimo.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.
