Beje, pažįstantieji Giedrių K. žino, kad jo charakterį, kuklų bei ramų būdą, tiesiogiai atspindi ir pavardė. Dėl stebėtino sutapimo ji būtų puiki šios publikacijos detalė, tačiau labiau 15min gerbia šio vidutinio amžiaus vyro valią: „reklamos“ jam nereikia, interviu duoti jis nelinkęs, juolab, kaip prasitarė neoficialaus pokalbio teismo koridoriuje metu – ši „svetimo skausmo“ istorija jau ir taip pareikalavo labai daug visos jo šeimos nervų, išgyvenimo, nebylios atjautos.
Tai 15min klausimai, kurie teismo koridoriuje Giedriui K. liko neužduoti:
- Liudydamas teisme, akcentavote Visų Šventųjų dienos eismo ypatumus. Paminėjote iškalbingą raktažodį – į kelius tik šia proga išriedančius „žiguliukus“. Teisingai suprantame jūsų žinutę – lapkričio 1-ąją keliuose būtinas išskirtinis atsargumas, tolerancija, rūpestis savo bei aplinkinių saugumu?
- Teisėja klausė jūsų tiesmukai – kas kaltas? Nevertinote, nekritikavote, kitaip tariant, neatsakėte. Jus glumina, varžo šio klausimo svarba, jautrumas byloje ar galbūt visuomet gyvenime stengiatės išlikti toks nekategoriškas?
- Iš jūsų pasakojimo apie susiklosčiusią eismo situaciją susidarė įspūdis, kad likus kelioms sekundėms iki lemtingo susidūrimo praleidote progą pabūti „kietu“ vairuotoju: kitą neva skubantį, pavojų sau ir kitiems sukėlusį vairuotoją galėjote pamokyti, bet ištiesėte jam pagalbos ranką. Koks jūsų empatijos kelyje receptas?
Kraupioje avarijoje 2014 m. kelyje Vilnius – Alytus žuvo mažametė. 6,5 metų teisėsauga tąsė gedinčią motiną, kol teismai pareiškė – nekalta. Tuomet prokuratūra iš esmės tuos pačius kaltinimus dėl vaiko žūties pažėrė kito automobilio vairuotojui. Naująjį teismo procesą spaudžia senatis.
Visgi teisėja į posėdį Prienuose prisišaukė 5 iš 8 kviestų liudytojų, kurie savo akimis matė ir tikriausiai niekada gyvenime nepamirš, kaip per „Toyota Avensis“ ir „Audi Q7“ susidūrimą žuvo 10-metė vilnietė. Visgi dauguma apklaustųjų turėjo svarų motyvą neatsakyti teismui, kas dėl avarijos, o tuo pačiu ir mažametės žūties, buvo kaltas.
„Kamuolys dulkių. Lyg ir bandė verstis tas „Toyota“ automobilis, bet grįžo ant ratų. Sustojome, pirmieji bėgome prie nukentėjusių keleivių. Vairuotoja buvo sukniubusi ant vairo, nejudėjo. Pajutau benzino kvapą. Surėkiau sūnui, kad atneštų raktelį – ketinau atidaryti variklio dangtį ir atjungti akumuliatorių. Bet tą laidą nuplėšiau rankomis.
Pajutau benzino kvapą. Surėkiau sūnui, kad atneštų raktelį – ketinau atjungti akumuliatorių. Bet tą laidą nuplėšiau rankomis.
Tada pribėgau prie keleivio, sėdėjusio šalia vairuotojos. Išgirdau to vyro balsą – jis šaukė dukrą. Tada ir pamačiau, kad gale dar sėdi vaikas.
Bandžiau atsegti mergaitės diržą, bet diržas neatsisegė. Tada pasirodė moteris, kuri pasakė: „Nelieskit, aš medikė, aš pati pasižiūrėsiu.“ Ji buvo išlipusi iš mašinos, atvažiavusios iš priešingos pusės – nuo Alytaus. Pamatavo pulsą, pulsas, kiek atsimenu, buvo“, – nors nuo šios lemtingos avarijos praėjo jau apie 7,5 metų, taip raiškiai teismui viską pasakojo liudytojas Giedrius K.
