Iš pareigų atleista prekyba poveikiu įtariama buvusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Aliukonienė teismo prašo pakeisti atleidimo pagrindą. Ji iš pareigų atleista šiemet kovą, kai sulaukė įtarimų ir buvo nustatyti tarnybiniai pažeidimai, teisme ji siekia, kad būtų pripažinta, jog prokuratūrą paliko savo noru.
Šių metų vasario 23-iąją teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl prokurorės, įtariamos prekybos poveikiu, buvo atliktos kratos Vilniaus apygardos prokuratūroje, o V.Aliukonienė – sulaikyta. Ikiteisminį tyrimą inicijavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, dėl prokurorės tą pačią dieną pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Kaip nurodo prokuratūra, tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuota, kad eidama Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas R.Aliukonienė tyčia, aktyviais savo veiksmais padarė keturis tarnybinius pažeidimus, iš jų trys yra vertinami kaip šiurkštūs, vienas – tęstinis.
Teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nustatyti tarnybiniai pažeidimai bei pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su einamomis pareigomis, yra „nesuderinami su prokuroro statusu“, todėl R.Aliukonienei skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
-
Korupcijos skandalas: sulaikyta prokurorė R.Aliukonienė, apklaustas Darbo partijos bylą nagrinėjęs AT teisėjas V.Aidukas, minimas didelis kyšis
-
Korupcijos byloje minima prokurorė R.Aliukonienė po tarnybinio patikrinimo atleista iš darbo
-
Teismui perduota byla dėl prokurorės R.Aliukonienės prekybos poveikiu
Vėliau R.Aliukonienė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinis teismą, prašydama panaikinti atleidimo pagrindą – ji prašo, kad teismas įpareigotų prokuratūrą ateisti ją savo noru. Buvusi pareigūnė taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstus generalinio prokuroro įsakymus, kuriais jai skirta tarnybinė nuobauda.
Jos teigimu, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neproporcingai griežta, nes jokių nusižengimų ji nepadarė. Be to, R.Aliukonienė teigė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.
Trečiadienį teismas uždarame posėdyje nepradėjo nagrinėti R.Aliukonienės skundo Generalinei prokuratūrai dėl tarnybinės nuobaudos.
„Dalis medžiagos yra nevieša, todėl ir posėdis neviešas“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Trečiadienį pareiškėja įteikė teismui du prašymus: patikslinti skundo reikalavimus, prašydama priteisti iš Generalinės prokuratūros 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo šių metų kovo 16 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.
Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymus nuspręsti dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko atleidimo teisėtumą, birželį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą“, – rašoma teismo nutartyje.
Šį kreipimąsi Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartį dėl R.Aliukonienės prašymų skelbs penktadienį.
R.Aliukonienės baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Generalinė prokuratūra skelbia, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R.Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su kaltinamuoju A.C., nurodė, jog neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir galbūt susitarė per A.C. priimti didesnės negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį iš kito asmens neva teisėjo naudai. Šis buvo teisėjų kolegijos pirmininkas kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.
