Alvydas Ikasala kaltinamas tuo, kad 2015 metų kovą, bute, esančiame Varėnos rajone, nuolat kankindamas, keletą dienų smurtavo prieš dėl amžiaus ir prastos sveikatos bejėgiškos būklės esančią savo motiną, kuriai rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus, kurie komplikavosi į mirtį.
Kaltinamasis – spec. vidurinį išsilavinimą turintis, niekur nedirbantis, išsituokęs pensininkas. Jis į posėdį atvesdintas policijos pareigūnų.
Nukentėjusysis, kaltinamojo brolis, į teismo posėdį neatvyko, nes gyvena Rusijoje. Jį byloje atstovavo įgaliotas asmuo – kaltinamojo dukra, nukentėjusiojo krikšto dukra.
Prokurorui Virginijui Sokolovui paviešinus kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad nužudytoji mirė kovo 15 dieną Kauno klinikose. Diagnozė – smegenų skysčio išsiliejimas. Ant jos kūno, ypač veido srityje, rasta daugybinio smurto požymių – kraujosrūvų, sulaužytas buvo ir vienas šonkaulis.
Prieš vaistų davimą, maitinimą, apiplovimą suduodavau plaštakomis į veidą, kitas kūno dalis, kad sulaukčiau reakcijos.
„Prisipažįstu – kaltas. Mama buvo bejėgiškos būklės. Paskutiniu metu net nereagavo į aplinką. Gulėdavo ir į vieną tašką žiūrėdavo. Nešnekėdavo. Prieš vaistų davimą, maitinimą, apiplovimą suduodavau plaštakomis į veidą, kitas kūno dalis, kad sulaukčiau reakcijos, kad atkreiptų dėmesį, jį sukoncentruotų į mane. Negalėdavo net vaistų nuryti, o po smūgio prasižiodavo. Labai gailiuosi, kad tai įvyko. Nenorėjau, kad ji mirtų“, – teigė kaltinamasis.
Vyras prisipažino dažniausiai smūgiuodavęs tuomet, kai būdavo išgėręs.
„Kasdien negerdavau. Gal tris kartus per savaitę, bet ne iki žemės graibymo. Mušdavau ir būdamas blaivas. Kumštis kumščiui nelygu, bet būdavo, kad ir kumščiais suduodavau. Kojom nespardydavau, jokiais daiktais smūgių metu nesinaudojau. Gal neapskaičiavau jėgos. Blogai pasielgiau“, – prisipažino A.Ikasala.
Kaltinamojo teigimu, gamtinius reikalus po savimi atlikdavusi mama jam keldavo vidinį pyktį. Prižiūrėti jos giminaičiai nepadėjo. Su gimdytoja jis gyveno vienas. Kartais ateidavo moteris iš socialinės globos skyriaus.
„Mama atsisakydavo važiuoti į globos ar senelių namus. Teigė norinti mirti savuose namuose. Ji net nesipriešindavo. Neaimanuodavo, nedejuodavo. Kartais tik naktimis imdavo šauktis mirties“, – kodėl nepaprašė pagalbos, paaiškino A.Ikasala.
Pasak jo, 88 metų amžiaus mama dažnai iškrisdavo iš lovos pati. Kartą galva trenkėsi į radiatorių. Kitą kartą – į spintą. Greitosios medicinos pagalbos sūnus nekviesdavo, pats sutvarkydavo žaizdas.
Liudyti į teismo posėdžių salę pakviesti kaimynai teigė mirusiosios aimanų niekada negirdėję. Tik kaltinamojo šauksmus ir keiksmažodžius.
Nukentėjusiojo atstovė, kaltinamojo dukra, teismui parodymus duoti atsisakė.
Civilinį ieškinį priteisti kiek daugiau nei 1200 eurų padarytą žalą byloje pateikė Ligonių kasa.
