15min sulaukė informacijos, kad Kauno apylinkės teisme bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje siekiama apriboti Vilčinskų teises auginti savo vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su ieškiniu į teismą kreipėsi liepos 26 dieną.
„Galime patvirtinti, kad Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Teismo prašoma jūsų minimiems asmenims apriboti tėvų valdžią mažamečių vaikų atžvilgiu. Dokumentai atsakovams yra įteikti“, – 15min patvirtino Tautvilė Merkevičiūtė, Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai.
Užkliuvo tarnybos kodas
Įdomu tai, kad šiuo metu suimtas laikomas, tačiau suėmimo paskyrimą apskundęs M.Vilčinskas šioje byloje yra pateikęs gana keistą reikalavimą (prašymą). Rugpjūčio 10 dieną Kauno apylinkės teisme gautame prašyme jis nurodo, kad ieškovo, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, juridinis kodas yra neteisingas.
„Daugiau duomenų, siekiant apsaugoti nepilnamečiu asmenų interesus ir atsižvelgiant į tai, kad byla yra nevieša, pateikti negalime“, – patikino T.Merkevičiūtė.
Taigi, galima teigti, kad byloje dėl „vaikų atėmimo“ M.Vilčinskas skundžia tik neva neteisingą tarnybos juridinį kodą.
Iki šiol vaikai iš Vilčinskų šeimos teismo sprendimu buvo paimti fiziškai (teisminis procesas tuomet vadinosi „dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo“), tačiau jų, kaip tėvų, teisės nebuvo apribotos.
Liepos pabaigoje pateiktu civiliniu ieškiniu jau siekiama apriboti Vilčinskų, kaip tėvų, teises neterminuotam laikotarpiui.
Pagalbos vis atsisakė
Kaip 15min teigė Alina Žilinaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja, sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.
„Šeimai 4 kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko.
Tarnybos specialistai daug kartų vyko į šeimos namus, kvietė tėvus atvykti į vaiko teisių apsaugos skyrių, bandė susisiekti telefonu, siekdami pabendrauti su vaikais ir tėvais, tačiau tėvai specialistų neįsileido, į skyrių atvyko tik tėvas be vaikų, telefonu nebendravo arba bendravo nekonstruktyviai“, – tikino A.Žilinaitė.
Darbui su šeima, anot jos, taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, kurios tikslas yra padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.
Mama bendradarbiauja
Vertindami konkrečios šeimos situaciją vaiko teisių gynėjai pirmiausia, kaip tikino A.Žilinaitė, atsižvelgia į geriausius vaiko interesus. Visos bylos nagrinėjimo metu siūlymai gali būti peržiūrimi, keičiami ar jų atsisakoma.
„Džiugu, kad mama priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją. Šiuo metu mama su vaikais susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną.
Artimiausiu metu vaiko teisių gynėjai peržiūrės ir iš naujo įvertins situaciją, jeigu teigiamas pokytis vyks ir toliau, siūlymas riboti teises mamai gali keistis“, – teigė vaiko teisių tarnybos atstovė.
Tarnybos juridinis kodas teismo dokumentuose, pasak jos, nurodytas teisingai.
Ketino nelegaliai kirsti sieną
15min primena, kad trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai I. ir M.Vilčinskai, rugpjūčio 1 dieną buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, intensyviai ieškoma šeima greičiausiai ketino nelegaliai kirsti sieną.
Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Visi trys mažamečiai vaikai perduoti atgal „Pastogės“ globon.
Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos, fiksuotas ir smurto atvejis artimoje aplinkoje.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.
Apskundė suėmimą
Su išgalvotais asmens dokumentais sulaikytiems Baltarusijos pasienyje I. ir M.Vilčinskams buvo paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimai: M.Vilčinskui – mėnesio trukmės, o I.Vilčinskienei – 9 dienų.
M.Vilčinsko sutuoktinė Inga iš suėmimo, kuriame praleido 9 dienas, buvo paleista rugpjūčio 9 dieną, pasibaigus kardomosios priemonės laikotarpiui.
Teismas jai paskyrė intensyvią priežiūrą – iki lapkričio 9-osios įpareigojo dėvėti vadinamą apykoję, taip pat būti namų zonoje nuo 17 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.
O štai M.Vilčinskas apskundė jam paskirtą mėnesio laiko suėmimo terminą. Jis prašo skirti jam bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Skundą nagrinės Kauno apygardos teismas.
Apklausiami po sulaikymo abu įtariamieji neneigė savo kaltės. Jie aiškino vaikus pagrobę, nes nematę kito sprendimo būdo, tikino, kad dės visas pastangas, net paklus įstatymams, kuriuos iki šiol, kaip ir pačią Lietuvos Respubliką, neigė, kad tik vaikai sugrįžtų pas juos gyventi.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.