Apie šią bylą ir autistus vaikus auginančių tėvų bendruomenės susirūpinimą kaltinamosios likimu 15min rašė jau pernai metų lapkritį. Tuomet taip pat vyko piketas prie teismo pastato.
Su autizmu vienaip ar kitaip susidurianti bendruomenė palaikė kaltinamąją, tikino, kad valstybė, kurioje gyvena autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikučius auginantys tėvai, žudo! Piktinosi, kad prokuroras gali prašyti realios laisvės atėmimo bausmės mamai, kuri pati buvo nusprendusi numirti. Piketuotojai kėlė klausimą: kokioje beviltiškoje situacijoje turi atsidurti, jei vienintelis matomas kelias – mirti?
„Mums rūpi šios mamos istorija ir negalim likti abejingi. Kyla klausimas: ar ir valstybė, kuri nesuteikė šiai šeimai reikalingos pagalbos, bus teisiama? Reikėtų bausti valstybę, ne mamą!“ – tikino piketo organizatoriai.
Jie atviravo nepalaikantys tokio moters poelgio, bet jį suprantantys – neva kone kiekvienas, auginantis vaiką su sunkia negalia, bent kartą susiduria su situacija, kurioje kyla panašių pragaištingų minčių. O tokios situacijos dažniausiai kyla tuomet, kai nesulaukiama jokios pagalbos – ypač iš abejingų valstybės institucijų. Taip, manoma, nutiko ir šioje istorijoje.
„Yra mamų bendruomenė. Jos viena kitai pasako: „Jei bus blogai, sakyk, bet kada, dieną ar naktį, atlėksim.“ Tik tie, kas tiesiogiai susidūrę su negalia, kai reikia vaikui nuolatinės priežiūros, slaugos, supranta, kaip galima greitai palūžti. Tokie tėvai yra izoliuoti, neišeina į visuomenę. Pati trejus metus negalėjau niekur išeiti – keturios sienos. Bet kurį žmogų tokia situacija gali išvesti iš proto“, – yra teigusi vaikų dienos centro Kaune „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė Loreta Mickūnaitė.
Priėmė sprendimą nesulaukusi pagalbos
Ši išskirtinė byla, kurioje pasikėsinimu nužudyti sunkiai sergantį mažametį savo sūnų buvo kaltinama alytiškė, nagrinėta už uždarų teismo durų. Kaltinamosios interesams bylos pradžioje atstovavusi advokatė Aušra Ručienė pripažino, kad kaltinamoji buvo beviltiškoje padėtyje, nesuvokė, ką daro.
Prieš priimdama kraupų sprendimą ji neva kreipėsi į daugelį institucijų, tačiau nesulaukė pagalbos.
Tuomet, išvakarėse sužinojusi sunkią dvimečio sūnaus diagnozę, kaltinamoji ir nutarė nužudyti savo vaiką ir nusižudyti pati. Tą lemtingą 2019 metų liepos dieną mamą su vaiku išgelbėjo atsitiktiniai praeiviai. Jie teisme, pasak advokatės, pripažino, kad kaltinamoji tą akimirką buvo neadekvati, situacijos nesuprato.
Įvykio metu kaltinamajai lūžo stuburo slanksteliai, ji buvo gydoma, iškart paguldyta į psichiatrijos skyrių Kauno klinikose, tačiau pripažinta pakaltinama. Mažametis nenukentėjo – užsidirbo tik mėlynę. Jis bylos nagrinėjimo metu auga su savo tėčiu, kaltinamoji negalėjo jo matyti.
„Jei teismas pasielgs pagal įstatymą, pasekmės bus liūdnos. Vaikas augs be mamos, šeimos, o motina vargu ar ištvers įkalinimo įstaigoje“, – nuomonę anksčiau yra išsakiusi kaltinamosios advokatė.
Teismo verdiktas
Ketvirtadienį šioje itin jautrioje byloje paskelbtas nuosprendis.
Prie Kauno apygardos teismo pastato vėl susirinko piketuotojų grupė. Visi jie tikėjosi pergalingo Temidės verdikto – kaltinamosios išteisinimo.
Teismas pripažino 1977 metais gimusią kaltinamąją kalta, tačiau skyrė jai ne laisvės atėmimo, o dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Per tą laiką ji privalės dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje.
Konstatuota, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą. Nustatytos net 4 atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, padarė veiką būdama beviltiškos būsenos, jai nustatytas ribotas pakaltinamumas. Kaltinamoji taip pat savo noru atlygino žalą Teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
„Atsižvelgusi į veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiam asmeniui liekamųjų reiškinių nenustatyta, nusprendė, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir racionalumo principams“, – taip teisėjų kolegijos sprendimo motyvai pateikiami nuosprendyje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Nė viena iš šalių, pirminiais duomenimis, nežada skųsti jo.
Beprecedentė aplinkybė
Pakalbinta po teismo sprendimo, nuteistoji pripažino esanti labai susijaudinusi, tačiau patenkinta verdiktu. Savo sūnaus ji teigė nemačiusi nuo pat įvykio dienos – tai jai buvo uždrausta.
Teismas pripažino kaltinamąją buvus beviltiškos būsenos.
„Žinoma“, – paklausta, ar sieks kuo greičiau pamatyti sūnų, atsakė moteris.
Jos gynėjas byloje Mindaugas Bliuvas pripažino, kad teismas paskyrė tokią bausmę, kokios prašė tiek prokuroras, tiek jis.
„Teismas paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimas yra viena iš švelniausių bausmės rūšių, numatytų Baudžiamajame kodekse. Mes esame teisiškai labai patenkinti“, – teigė advokatas.
Tai, kad teismas pripažino kaltinamąją buvus beviltiškoje būsenoje, ant jo – labai svarbus precedentas.
Šioje byloje kaltinimą palaikęs prokuroras Tomas Stelionis teigė ir pats negalėjęs ignoruoti visų bylos aplinkybių. Be to, buvo atlyginta visa padaryta turtinė žala – padengti civiliniai ieškiniai, todėl jis prašęs skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.
„Teismas konstatavo daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių negu aš įvardijau baigiamojoje kalboje. Visos aplinkybė ir lėmė siūlymą dėl bausmės.
Įvykio situacija nėra paprasta. Buvo nustatyta sunki nepagydoma liga vaikui, mama jautriai sureagavo, pasielgė impulsyviai, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. To negalima buvo ignoruoti. Nustatyta ir sveikatos sutrikimų pačiai kaltinamajai. Net keturios lengvinančios aplinkybės, o ir kaltinamosios asmenybė – nepriekaištinga“, – teigė prokuroras, pripažinęs, kad tokios bylos sudėtingos vien jau žmogiškąja prasme.
Pasak jo, pačiai kaltinamajai buvo itin sunku kalbėti ikiteisminio tyrimo metu, – nebuvo galimybės išsamiai jos apklausti. Bylos nagrinėjimo metu ji jau gailėjosi.
Išgelbėjo praeiviai
15min primena, kad 2019 metų liepos 20 dieną ant 25 metrų aukščio 1000-mečio tilto Alytuje buvo paliktas vaikiškas vežimėlis. Iš vandens ištraukti du žmonės. Tuomet pranešta, kad pirmiausia į Nemuno upės vandenį pliumptelėjo vaikas, o tada moteris. Abu jie įvykio metu liko gyvi, aplinkiniai padėjo išsiropšti iš vandens.
Galiausiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moteris apkaltinta pasikėsinimu nužudyti savo mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį. Už tai grėsė įkalinimas nuo 8 iki 20 metų.
