Minėti pasisakymai pernai liepą nuskambėjo Klaipėdos savivaldybėje, juos viešai politikas paskelbė ir savo socialinio tinklo profilyje. Netrukus miesto taryba pradėjo tyrimą ir nusprendė kreiptis į teismą išsiaiškinti, ar V.Titovas tokiais pasisakymais nesulaužė tarybos nario priesaikos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs bylą paskelbė, kad melagingai apkaltinęs A.Ramanauską-Vanagą 8 tūkst. civilių nužudymu V.Titovas šiurkščiai sulaužė priesaiką. Nesulaukęs tarybos narių balsavimo, kuriuo veikiausiai būtų buvęs pašalintas iš miesto tarybos, politikas likus vos pusmečiui iki ką tik įvykusių naujų tarybos rinkimų pats atlaisvino tarybos nario kėdę. Tiesa, dabar vėl ją užima.
Teisme 41-erių V.Titovas žurnalistams teigė turintis teisę reikšti savo nuomonę, esąs ne istorikas, o politikas.
Anot teisėjos, nors Konstitucijos ketvirtoje dalyje kalbama apie saviraiškos laisvę, tačiau yra nurodyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija ir ši laisvė gali būti ribojama.
Veikė tyčia
Nustatyta, jog V.Titovas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai rodo socialinėje paskyroje talpintos žinutės, neigiamai nušviečiančios partizaną A.Ramanauską-Vanagą bei kitus partizanus.
V.Titovas viešai paskelbė 34 įvairias žinutes, 22 buvo susijusios su partizanais ir A.Ramanausku-Vanagu. Žinutėse paskleista informacija, jog minėtas partizanas anuomet prisidėjo prie holokausto.
„Akivaizdu, kad skleisdamas išskirtinai neigiamo pobūdžio žinutes apie A.Ramanauską-Vanagą suvokė, ką daro, ir norėjo taip elgtis. Pabrėžtina, kad Titovo tyčios kryptingumą rodo ir tos aplinkybės, jog prieš tarybos posėdį, kai turėjo būt svarstomas A.Ramanausko-Vanago įamžinimas mieste, Titovui buvo išsiųsta partizano biografija, kurioje jis apibūdinamas išskirtinai teigiamai", – skaitydama nuosprendį skelbė teisėja.
V.Titovas gavęs medžiagą naršė internete ir pagal pasirinktus kriterijus jam buvo pateikta teigiama biografija, tačiau Titovas nevertino žinomų objektyvių duomenų, išskirtinai rėmėsi tik 1957 metų LTSR teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu prieš partizaną, kuris, anot teisėjos, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
Jo paties komentarai, išskirtinai neigiamos medžiagos pateikimas jo paskyros sekėjams, rodo, kad Titovas siekė formuoti neigiamą nuomonę apie partizaninį judėjimą, – skelbė teisėja.
Konstatuota, jog savo skelbtais pranešimais ir pasisakymais V.Titovas supriešino žmones, sukėlė didelį pasipiktinimą ir užgavo daugelio žmonių jausmus.
„Nors kaltinamasis tvirtina, kad negali būti kaltinamas už kitų autorių išsakytą nuomonę, tačiau jo paties komentarai, išskirtinai neigiamos medžiagos pateikimas jo paskyros sekėjams, rodo, kad Titovas siekė formuoti neigiamą nuomonę apie partizaninį judėjimą ir kad jo pareiškimą sužinotų kuo daugiau žmonių“, – skelbta teisme.
Teisėja paskelbė, jog rezultatų nuteisiant asmenį galima pasiekti ne tik baudžiamosiomis bausmėmis, bet ir drausminėmis, civilinėmis ar visuomenės poveikio priemonėmis. Teisėja paskelbė, jog rezultatų teisiant asmenį galima pasiekti ne tik baudžiamosiomis bausmėmis, bet ir drausminėmis, civilinėmis ar visuomenės poveikio priemonėmis, tad paskyrė 240 MGL baudą, kuri siekia 12 000 eurų.
V.Titovas sprendimą ketina skųsti, jo teigimu, tai bauda už laisvą žodį, o jis kaip politikas turi teisę išreikšti savo nuomonę.
Anot prokuroro S.Genio, paskirta bausmė iš tiesų griežta. Prokuroras prašė V.Titovui skirti metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teisėsaugos atstovo manymu, paskirta bausmė nepasieks reikiamo rezultato, tad jis greičiausiai sprendimą skųs.
Teko atsakyti už savo žodžius
Kaltinimai buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui pareikšti dėl penkių nusikalstamų veikų, pagal 3 Baudžiamojo kodekso straipsnius: 313 straipsnio 2 dalį (mirusiojo atminimo paniekinimas), 170 straipsnio 2 dalį (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 1702 straipsnio 1 dalį (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo analizuojama ir vertinama apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, kuri buvo iš įtariamojo paimta kratos metu ir surinkta iš viešai prieinamų šaltinių. Vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė, kurią atliko prokuroras, sudaro 76 lapus. Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai.
Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V.Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos Teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas liepos 23-iąją, po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog pernai liepos 18 dieną buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V.Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo, viešai pareiškė, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius, šią informaciją taip pat publikavo savo socialiniame tinkle.
Teisme anksčiau liudijo Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas. Jis teisme dalyvauja kaip specialistas. Teismui istorikas pateikė informaciją, remdamasis šaltiniais, pasirėmė ir A.Ramanausko liudijimu sovietų teismui. Pats partizanas tuomet pasakojo, jog baudžiamųjų veiksmų jo būrys, kurį sudarė 18 žmonių, nevykdė.
„Dėl minimų 8000 nužudytų piliečių. Šis skaičius atsirado po 1957 metų liepos 20 dienos, kai KGB pirmininkas patvirtino kaltinamąją išvadą. Į šią išvadą įrašyta jo paties pasirašyta pažyma, kur nurodytas 8 000 tariamai nužudytųjų skaičius. Pačioje byloje, kai mėgino surinkti įrodymus, nes, pabrėžiu, buvo 1957 metai, šiokių tokių įrodymų reikėjo, ne Stalino laikai, tad pačioje byloje įrodymų nebuvo surinkta. Mėginta surinkti, bet nesurinkta. Užklausus vietinius KGB skyrius, iš visų gauti vienodi atsakymai – mes tyrimų neatlikinėjom, tokių duomenų neturime“, – liudijo A.Anušauskas.
