Veiksmo filmą primenančios gaudynės prasidėjo 2018 metų vasario 5-osios rytą Panevėžio aplinkkelyje.
Estijoje vogtą BMW kelyje pastebėję pareigūnai pradėjo jį persekioti, tačiau vairuotojas tik padidino greitį ir nurūko tolyn.
D.Gedgaudas buvo perspėtas, kad jei nesustos, bus paleisti šūviai, tačiau pareigūnų reikalavimų vyras nevykdė. Galiausiai kulkos prakirto BMW padangas, o nesuvaldytas automobilis kaktomuša susidūrė su „Nissan“ ir sunkiai sužalojo tris juo važiavusius žmones.
D.Gedgaudas dėl šio įvykio galiausiai buvo nuteistas, tačiau realaus laisvės atėmimo išvengė.
Prisiteisė ir iš kaltininko, ir iš policijos
Pats vairuotojas nuo pat pradžių dėl skaudžios avarijos kaltino į jį šaudžiusius pareigūnus. Po šių skundų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo, tačiau jo metu nustatyta, kad šaudęs pareigūnas elgėsi tinkamai ir teisėtai.
Nepaisant šio sprendimo per avariją nukentėjusio „Nissan“ ekipažo nariai į teismą kreipėsi su civiliniu ieškiniu, prašydami, kad jiems būtų priteista po 30 tūkst. eurų, o mokėti turi ne tik D. G., bet ir policija. Ir ieškovai iš dalies triumfavo Vilniaus apygardos teisme.
D.Gedgaudas kiekvienam nukentėjusiajam turės sumokėti po 6 tūkst. eurų, o Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities policijos, po 2 tūkst. eurų.
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ginklas panaudotas teisėtai, neturi įtakos sprendžiant klausimą civiliniame procese.
„Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti.
Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius“, – paaiškino Vilniaus apygardos teismas.
Šūviai – nerūpestingi ir neatsargūs
Panevėžio policija ginčijosi, kad pareigūnas tinkamai elgėsi gaudynių metu, o nestabdžius D. G. šūviais, buvo labai realu, jog bėglys paspruks.
Tačiau įvertinęs šūvius civilinės teisės prasme, Vilniaus apygardos teismo teisėjai nurodė, kad pareigūnas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
„Šiuo atveju policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai sulaikyti asmenį, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (ir šiuo atveju kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Policijos pareigūnai, kuriems keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, turi pareigą prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes pasirinkus taikyti atitinkamą prievartos priemonę“, – nusprendė teismas.
Nors ieškovai prašė, kad tiek D. G., tiek policija prisiimtų vienodą atsakomybę dėl kilusios avarijos ir jų patirtų traumų, teismas nusprendė kitaip.
Anot teismo, tiesioginis įvykio kaltininkas – nusikaltimą padaręs D. G., todėl jis turi padengti didžiąją dalį – tris ketvirtadalius žalos.
