„2019 metais Lietuvos teismai gavo daugiau kaip 214 tūkst. bylų, o išnagrinėjo 216 tūkst. įvairių kategorijų bylų. Šie statistiniai duomenys rodo, kad teismuose mažėja neišnagrinėtų bylų skaičius. Tokių rezultatų pasiekta supaprastinus kai kurių kategorijų bylų nagrinėjimo procesą, žodinį procesą kur įmanoma pakeitus rašytiniu procesu, naudojantis moderniomis technologijomis“, – teigia Teisėjų tarybos (TT) pirmininkas Algimantas Valantinas, pristatydamas praėjusių metų šalies teismų veiklos ataskaitą.
Didžiąją dalį teismuose išnagrinėtų bylų, kaip ir ankstesniais pastaraisiais metais, sudarė civiliniai ginčai – jų 2019 m. gauta daugiau nei 132 tūkst.
Būdingiausios civilinės bylos buvo susijusios su paskolų grąžinimu, pirkimo-pardavimo įsipareigojimų, šeimos teisiniais santykiais – santuokos nutraukimu, vaikų išlaikymo priteisimu. 2019 m. išnagrinėta daugiau civilinių bylų dėl fizinių asmenų bankroto.
Pernai išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius – per 18 tūkst.
Išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius – per 18 tūkst.
Lietuvos teismai dažniausiai nagrinėjo bylas dėl sveikatos sutrikdymo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, kelių transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, vagysčių ir kitokių nusikaltimų nuosavybei.
Pastebima tendencija, kad per kelerius metus tokių kategorijų baudžiamųjų bylų skaičius mažėja. Tačiau praėjusiais metais daugėjo bylų dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Pastarosios kategorijos bylų skaičiaus didėjimo tendencijas galėjo lemti neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais kriminalizavimas, už jį iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustatė administracinę atsakomybę.
Praėjusiais metais buvo nuteista 17,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Dažniausiai teismai skyrė tokias bausmes – baudą, terminuotą laisvės atėmimą, laisvės apribojimą ar areštą.
2019 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos daugiau kaip 37 tūkst. administracinių nusižengimų ir administracinių bylų. Praėjusiais metais žymiai padidėjo administracinių nusižengimų bylų skaičius dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturint teisės vairuoti. Administracinėse bylose didėjimo tendencija skaičiuojama dėl mokestinių teisinių santykių, dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, tačiau sumažėjo bylų dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
2019 m. buvo išnagrinėta daugiau skundų dėl teismuose priimtų sprendimų, pakeistų ar panaikintų sprendimų santykis išliko panašus kaip praėjusiais metais. Taigi, teismų sprendimų kokybė išlieka stabili. Galima vertinti ir teigiamus įgyvendintos teismų reformos pokyčius teismų sistemoje – teismų darbo krūvio rodikliai sumažėjo ir tapo tolygesni, bylos nagrinėjamos efektyviau ir greičiau, teismai aktyviai naudojasi galimybe perduoti (perskirstyti) bylas tarp to paties teismo rūmų.
Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, teismų sistema tampa modernėjančios visuomenės dalimi – vien praėjusiais metais elektronine forma tvarkytų bylų (civilinių ir administracinių) buvo apie 74 proc. Elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo. Naudojant įdiegtas šiuolaikines technologijas organizuota 2612 nuotolinių teismo posėdžių, t. y. dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Kiekvienais metais didėja Lietuvos gyventojų aktyvumas naudojantis teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, ženkliai auga besinaudojančiųjų portalu e.teismas.lt skaičius. Praėjusiais metais Lietuvos teismams naudojantis šiuo portalu buvo pateikta daugiau nei 3,7 mln. elektroninių procesinių dokumentų.
Praėjusių metų vasario mėnesio įvykiai supurtė teismų sistemos pamatus, prireiks ne vienų metų atkurti visuomenės pasitikėjimą.
2019 m. portale e.teismas.lt užsiregistravo daugiau kaip 14 tūkst. naujų vartotojų, kuriems sudarytos šiuolaikiškos galimybės formuoti ir teismui teikti procesinius dokumentus – pildyti dokumentus pagal parengtas formas, gauti pranešimus apie dokumentų priėmimą, bylos nagrinėjimą; peržiūrėti bylų, kuriose vartotojas yra proceso dalyvis, informaciją: klausytis teismo posėdžių įrašų, susipažinti su vykstančiais teismo procesais; sumokėti žyminį mokestį, teismo paskirtas baudas, priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
„Praėjusių metų vasario mėnesio įvykiai supurtė teismų sistemos pamatus, prireiks ne vienerių metų atkurti visuomenės pasitikėjimą teismais.
Suprasdami, jog visuomenė nesiryš suteikti pasitikėjimo avansu, kasdieniu darbu turime įrodyti, kad teismai verti pasitikėjimo – turime ieškoti veiksmingų sprendimų ne tik kaip atrodyti, bet ir būti atvira bei patikima teismų sistema – viena iš valstybės valdžių. Stipri ir nepriklausoma teismų sistema – esminis žmogaus teisių garantas“, – TT pirmininkas A.Valantinas cituojamas Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus antradienį paviešintame pranešime.
