Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, kaltinimai byloje taip pat pateikti ir banko stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkams ir nariams, filialo vadovybei ir asmenims, susiję su banko turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 metais iš Lietuvos banko gavus informaciją apie įtartinus sandorius. Tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, jį atliko – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Apie daugiau nei septynerius metus trukusio tyrimo pabaigą prokuratūra pranešė pernai sausį.
FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė Ūkio banko paskolas savo pasirinktiems juridiniams asmenims, paskolos panaudotos įtariamųjų, per kitus asmenis valdomų, bendrovių finansiniams interesams.
Įtariama, kad neteisėtai bankui suteikus paskolas, sudarant patalpų nuomos sandorius su kaltinamųjų per kitus asmenis valdomomis bendrovėmis ženkliai didesnėmis kainomis, buvo iššvaistyta apie 41,6 mln. eurų banko lėšų.
14,6 mln. eurų buvo panaudota iš Ūkio banko gautų paskolų Škotijos, Baltarusijos futbolo klubams, Lietuvos krepšinio klubo, taip pat Rusijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje įgyto nekilnojamojo turto, finansavimui
Iš šios sumos 33 mln. eurų nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizuotos pasinaudojus 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitomis. Nustatyta, kad už šias lėšas galėjo būti neteisėtai įsigytas nekilnojamasis turtas Jungtinėje Karalystėje, padidintas Baltarusijos Respublikoje registruotos bendrovės įstatinis kapitalas. Dalis lėšų sugrąžinta į įtariamųjų valdomas bendroves.
Tyrimo duomenimis, 14,6 mln. eurų buvo panaudota iš Ūkio banko gautų paskolų Škotijos, Baltarusijos futbolo klubams, Lietuvos krepšinio klubo, taip pat Rusijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje įgyto nekilnojamojo turto, finansavimui.
Šios išskirtinės baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 369 tomai. Vien kaltinamojo akto apimtis – beveik 1900 lapų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, iš Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančių bankų gauta ir išanalizuota apie 850 sąskaitų išrašų, teisinės pagalbos kreiptasi į Meno salų, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Italijos ir Baltarusijos Respublikų, Švedijos Karalystės ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai ir Lietuvos banko specialistais kartu atliko 12 itin didelės apimties ūkinės finansinės veiklos tyrimų. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu apribotas įtariamųjų turtas Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
V. Romanovas viso ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Šiuo metu, turimomis žiniomis, jam yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijos Federacijoje, todėl šio kaltinamojo atžvilgiu teisminis procesas taip pat turėtų vykti jam nedalyvaujant.
Kaltinamąjį aktą surašęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas mano, kad šis teisminis procesas nebus lengvas ir greitas, tačiau, tikisi, pasibaigsiantis teisingu ir labai laukiamu teismo sprendimu.
„Baigta išskirtinio savo sudėtingumu ir apimtimi ikiteisminio tyrimo, susijusio su Ūkio banko turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu ir juridinių asmenų neteisėtu panaudojimu dalis. Laukia sudėtingas ir, tikėtina, ilgas teismo procesas, tačiau tikiuosi, kad šioje byloje BUAB „Ūkio bankas“ kreditorių, valstybės interesas bus apgintas ir teismas pripažins, kad kaltinimuose įvardintos įspūdingos sumos banko lėšų buvo iššvaistytos neteisėtai ir nusikalstamai“, – cituojamas jis.
Baudžiamoji byla išsiųsta teisminiam nagrinėjimui į Kauno apygardos teismą.
