Remiantis bylos medžiaga, anksčiau neteista, bet bausta administracine tvarka, aukštąjį išsilavinimą turinti, bet šiuo metu niekur nedirbanti (negavo pernai ir išmokų) 34-erių metų I.Kandrotienė nuo 2016 metų kaip direktorė vadovavo „Enridž“, Lietuvoje ir Ispanijoje veikiančiai įmonei.
Kaltinama ji buvo tuo, kad iššvaistė šios įmonės žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – pagal lizingo sutartis 2017 metais gautą 15 900 eurų vertės BMW 320i (2012 metų gamybos) bei 24 400 eurų vertės „Jaguar XJ“ (2011 metų gamybos).
2018 metais dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų (likusi neišpirkta turto vertė – 23 906,37 euro) lizingo kompanija vienašališkai minėtas sutartis nutraukė ir pareikalavo grąžinti automobilius. I.Kandrotienė to nepadarė.
Manoma, kad ji abu automobilius nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perleido nenustatytiems tretiesiems asmenims. Tai padarė neturėdama raštiško lizingo tiekėjo sutikimo.
Likusi neišpirkta turto vertė – 23 906,37 euro.
Finansinė būklė – prasta
A.Kandrotas tikino, kad įmokos pagal lizingo sutartis nebebuvo mokamos, kadangi bendrovė, kuriai vadovavo jo žmona, susidūrė su finansiniais sunkumais.
Kaip teisme liudijo išieškojimą kredito bendrovės užsakymu vykdęs asmuo, I.Kandrotienės valdomos įmonės finansinė būklė buvo labai bloga, bendravimas su direktore buvo apsunkintas dėl to, kad nebuvo atsiliepiama į telefono skambučius.
Nuvykus į faktinę įmonės veiklos vietą, konstatuota, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo.
Išieškotojui susisiekus su A.Kandrotu, jis kategoriškai atsisakė grąžinti automobilius. Pasakojo istorijas, kad BMW remontuojamas ir bus parduodamas, o „Jaguar“ Ispanijoje patyrė avariją.
A.Kandrotas net kalbėjo apie ruošiamą ieškinį „dėl nesutvarkytų automobilių draudimų klausimų“.
Dokumentai liko Ispanijoje
Kaltinama I.Kandrotienė buvo ir tuo, kad būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 dienos aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir registrų už 2017-2018 metus – juos paliko kažkur Ispanijoje.
Dėl to negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos 2017-2018 metais buvo registruotos bendrovės tvarkomoje apskaitoje, negalima nustatyti, ar minėti abu automobiliai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ar buvo apskaitytos už jų nuomą gautos pajamos.
Dėl I.Kandrotienės veiksmų negalima nustatyti ir į bendrovės banko sąskaitą įneštų bei iš direktorės sąskaitos pervestų lėšų kilmės, nėra galimybės išsiaiškinti, ar visos išlaidos pagrįstos dokumentais.
Kaltę pripažino
I.Kandrotienė teisme pripažino savo kaltę, kad nesiėmė visų priemonių automobiliui išsaugoti, perdavė jį kitam asmeniui.
Paaiškino, kad bedrovės, kuri užsiėmė automobilių nuoma, direktore buvo nuo 2016 metų kovo.
I.Kandrotienė patvirtino, kad buvo sudarytos lizingo sutartys, pagal jas gautus minėtus automobilius įmonė nuomojo kitiems fiziniams asmenims. Svarbi detalė yra ta, kad kredito bendrovė subnuomai leidimo nebuvo išdavusi, o tai privaloma.
Teisme kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino.
Automobilis „Jaguar“ buvo naudojamas bendrovės reikmėms. Kadangi tuo metu ji su vyru A.Kandrotu gyveno ir vykdė veiklą Ispanijoje, šis automobilis buvo nugabentas į šią užsienio šalį.
Automobilio techninis aptarnavimas būdavo atliekamas kaltinamosios tėvo autoservise Ispanijoje. Šio autoserviso darbuotojas D.G., reikalui esant, juos tuo automobiliu vežiodavo, todėl jam tas automobilis ir buvo perduotas.
Teisme I.Kandrotienė pateikė tokią „Jaguar“ dingimo versiją: pasakojo, kad kartą grįžus iš Lietuvos į Ispaniją, juos turėjo pasitikti ir šiuo automobiliu parvežti D.G., tačiau jis nepasirodė. Vėliau jį sutikus, šis paaiškino, kad automobilio nebėra, nes jį kažkam įkeitė.
Kaltinamoji tikino teismą, kad bandė šio automobilio ieškoti, tačiau rasti nepavyko.
2018 metais D.G. atvykus į Lietuvą, Kandrotai net kreipėsi į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir D.G. būtų apklaustas dėl „Jaguar“ dingimo, bet iš to nieko nepešė.
D.G. tyrėjams neva nurodęs, kad ieškomas automobilis stovi automobilių aikštelėje Ispanijoje. Kaltinamoji skambino tos aikštelės administracijai, kur jai buvo paaiškinta, kad automobilis aikštelėje stovėjo iki 2019 metų pradžios.
Automobilis taip ir nebuvo surastas.
Tarp kredito bendrovės ir I.Kandrotienės tarpininkavusios mažosios bendrijos atstovas teisme teigė, kad A.Kandrotas jam aiškinęs, jog „Jaguar“ automobilis Ispanijoje buvo pavogtas, į Lietuvą net pristatęs įtariamąjį.
Dėl A.Kandroto patyrė nuostolių
Parodymus davęs D.G. su A.Kandrotu tikino susipažinęs 2017 metais Ispanijoje. Pats šioje šalyje jis gyveno jau 17 metų, tad padėjo A.Kandrotui spręsti įvairius klausimus, padėjo ir I.Kandrotienės tėvui neva atidaryti ir autoservisą.
Jis prisipažino, retkarčiais, kuomet iškildavo poreikis, pasinaudodavęs automobiliais, kurie būdavo laikomi minėtoje taisykloje ir priklausė I.Kandrotienės valdomai bendrovei.
2018 metų vasaros pradžioje, dėl bendrų su A.Kandrotu reikalų, D.G. teigė patyręs didelę finansinę žalą. Kadangi dėl to kaltino A.Kandrotą, pareikalavo jo atlyginti patirtus nuostolius. Tam buvo pasiūlytas „Jaguar“. Nuspręsta jį įkeisti vienam rumunui už 4 tūkst. eurų. Vėliau tas rumunas neva atsidūręs už grotų, taip „Jaguar“ atsidūręs mokamoje automobilių aikštelėje.
Paslaptingai dingo ir BMW
Pasakodama kito automobilio – „BMW 320i“, istoriją, kaltinamoji teigė, kad šį buvo išnuomoję D.R. Nuomininkas pusę metų tvarkingai mokėjo nuomos mokestį, žadėjo šį automobilį persirašyti savo vardu.
Vėliau, anot I.Kandrotienės, D.R. pranešė, kad surado kitą žmogų, kuris tą automobilį nupirks. Buvo nutarta su tuo asmeniu sudaryti sutartį, tačiau jis nepasirodė, dingo ir pats automobilis.
Tuomet taip pat buvo kreiptasi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta.
Vėliau kaltinamoji neva sužinojusi, kad ikiteisminio tyrimo metu D.R. aiškino, jog jis automobilį grąžino kaltinamajai, tačiau taip nebuvo.
Nepamena, ar pasirašė nuomos sutartį
Parodymus davęs minėtas D.R. tikino, A.Kandrotą pažinojęs seniai. Iš jo ir sužinojęs apie galimybę išsinuomoti BMW, visas nuomos sąlygas aptaręs būtent su A.Kandrotu.
Automobilį jis pasiėmęs Vilniuje, savo žinioje turėjęs pusmetį. Vėliau grąžinęs A.Kandrotui, kuris, jo žiniomis, šį automobilį išvežė į Ispaniją.
Liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, ar buvo pasirašyta nuomos sutartis.
Dokumentus laikė tėvo autoservise
Dėl kito kaltinimo – aplaidaus apskaitos tvarkymo, I.Kandrotienė paaiškino, kad pati vedė „Enridž“ buhalterinę apskaitą. Kadangi tuo metu gyveno ir veiklą vykdė Ispanijoje, visi dokumentai buvo saugomi jos tėvo autoservise.
Bendrovei nutraukus veiklą, autoserviso patalpos neva buvo nuomojamos kitiems asmenims ir tie dokumentai tiesiog dingo.
Kaltinamoji neneigė, kad būtent ji nesiėmė jokių apsaugos priemonių dėl dokumentų išsaugojimo ir dėl jos kaltės jie dingo, todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę taip pat teisme pripažino visiškai.
Dėl abiejų savo padarytų nusikalstamų veikų ji nuoširdžiai gailėjosi.
Dokumentai tiesiog dingo.
Akcininkais nebuvo
Parodymus byloje davė ir pats A.Kandrotas, tikinęs, kad nei jis, nei jo žmona nėra minėtos bendrovės akcininkai. Jis pats prisistatė „Enridž“ atstovu pagal generalinį įgaliojimą.
A.Kandrotas pasakojo, kad kartu su žmona jie nusprendė užsiimti ilgalaike automobilių nuoma Lietuvoje bei Ispanijoje, kadangi „Enridž“ atstovai tuo metu turėjo gerus verslo kontaktus sėkmingai tokio pobūdžio veiklai. Tuomet buvo nuspręsta lizingo būdu įsigyti automobilių parką bei jį pernuomoti įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims.
Taip buvo sudaryta nemažai sutarčių su lizingo kompanijomis Lietuvoje. Pagal įmonės numatytą veiklos strategiją, minimalus nuomos laikotarpis klientams buvo vienas mėnuo, maksimalus – vieneri metai.
Per dvejus įmonės veiklos metus, anot A.Kandroto, buvo įsigyti 9 automobiliai.
Tačiau automobilių nuomos veikla pasirodė ne itin sėkminga, kadangi nedavė įmonei planuoto pelno. Kaip tikino apklaustas A.Kandrotas, autoūkio išlaikymas, draudimai, bei automobilių aptarnavimas servisuose nuolatos brango, kartais net viršydamas gaunamas pajamas, todėl buvo priimtas akcininkų sprendimas minėtą veiklą nutraukti.
Apie tai neva buvo informuoti visi įmonės klientai, sudaryti individualūs susitarimai dėl sutarčių nutraukimo ir automobilių grąžinimo nuomos bendrovei. „Enridž“, kaip tikino A.Kandrotas, grąžino automobilius lizingo bendrovėms.
Keletu atveju buvo pasiūlyta įmonės klientams patiems įsigyti automobilį, perimant įsipareigojimus lizingo bendrovėms, šie pasinaudojo minėtu pasiūlymu ir sudarė išperkamosios nuomos sutartis tiesiogiai, kiti pristatė automobilį lizingo bendrovės nurodytu adresu.
Jaučiasi apgautas
O štai dėl minėtų „Jaguar“ ir BMW, pasak A.Kandroto, iškilo bėdų – nepavyko jų atsiimti.
BMW 320i neva buvo išnuomotas D.R., o šis informavo, kad automobilį kartu su įsipareigojimais perdavė kažkokiai pažįstamai moteriai. Ši moteris per feisbuką susisiekė su „Enridž“ ir sudarė sutartį, kuri vėliau neva buvo pateikta rašant pareiškimą policijai dėl automobilio dingimo. Tos moters vardo ir pavardės A.Kandrotas neprisimenantis, moteris pinigų už automobilį nemokėjo.
Automobilis „Jaguar“, anot A.Kandroto, buvo perduotas Ispanijoje gyvenančiam Rusijos piliečiui D.G. Jis tuo automobiliu turėjo teikti keleivių gabenimo iš Ispanijos oro uostų paslaugą. Automobilis buvo patikėtas žodiniu susitarimu ir neterminuotam laikui, nes tokia praktika buvo normali.
2018 metų gegužę „Jaguar“ buvo patekęs į autoįvykį.
2018 metų gegužę „Jaguar“ buvo patekęs į autoįvykį. Kiek yra žinoma A.Kandrotui, kredito bendrovė atsiėmė priskaičiuotą draudimo išmoką ir taip neva apgavo „Enridž“ atstovus, neįskaičiuodama išmokos prie lizingo įmokų. Dėl to įmonė galėjo, kaip tikino A.Kandrotas, apskritai išvengti įsiskolinimo, kadangi minėta išmoka buvo apie 6000 eurų, o „Enridž“ suremontavo automobilį savo sąskaita.
Pasak liudytojo A.Kandroto, D.G. teikė „Jaguar“ automobiliu minėtą paslaugą kurį tai laiką, o pareikalavus įnešti uždirbtus pinigus, pradingo su visa mašina, dėl ko jie negalėjo sumokėti lizingui.
Jis taip pat pasakojo istoriją apie tai, kad D.G. buvo atvykęs į Lietuvą, jie su žmona „pridavę“ jį policijai, tačiau tyrimo niekas nesiėmė.
Vėliau teisme A.Kandrotas jau pateikė versiją, kad D.G. skambino ir prašė paskolinti pinigų, tačiau jis nesutikęs. Tuomet D.G. pakartotinai jam paskambino ir pasiteiravo, ar jis gali įkeisti automobilį ir iš kažko pasiskolinti 4 tūkst. eurų. A.Kandrotas su įkeitimu sutiko, iškėlęs dvi sąlygas: sudaryti notariškai patvirtintą sutartį ir pastatyti automobilį saugomoje aikštelėje.
Po kelių dienų D.G. neva informavęs, kad automobilį įkeitė Ispanijoje, o sutartį patvirtino notaras. Notaro patvirtintų dokumentų negavo, apie aikštelę, kur stovi automobilis, informacijos nesulaukė.
Apkaltino piktnaudžiavimu
A.Kandrotas priminė ir tai, kad kredito bendrovė 2018 metais kreipėsi su civiliniu ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos atlyginimo. Su ieškiniu „Enridž“ ir jo direktorė I.Kandrotienė neva sutiko, pažadėjo atlyginti žalą.
Teismas 2019 metų liepą nutartimi ieškinį patenkino bei priteisė solidariai iš įmonės bei I.Kandrotienės 28 453,94 euro.
Todėl A.Kandrotas mano, jog kredito bendrovė piktnaudžiauja savo teisėmis, besikreipdami į teisėsaugos instituciją ir prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi minėtas ginčas jau yra išspręstas civilinio proceso tvarka, žalos dydis yra nustatytas bei patvirtintas.
Jis pabrėžė, kad įmonė ėmėsi visų teisinių priemonių minėtą turtą surasti ir gražinti. Nei jo žmona, nei jis nesislapstė, bendrauja su išieškojimo bylą vykdančiu antstoliu.
Išvengė laisvės atėmimo
Priimdamas sprendimą byloje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltės nepripažino, ją pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu.
Tad teismas šio visiško kaltės pripažinimo pripažinti lengvinančia aplinkybe neturėjo pagrindo ir konstatavo, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors Baudžiamasis kodeksas numatė I.Kandrotienei skirti vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų, teismo įsitikinimu, kaltinamąją charakterizuojantys duomenys neleidžia abejoti tuo, kad tiek ji, tiek jos padarytos nusikalstamos veikos, nėra tokios pavojingos, kad būtų teisinga skirti jai laisvės atėmimą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad I.Kandrotienė niekur nedirba, jos vyras A.Kandrotas 2022 metų vasario 8 dieną nuteistas kalėti metams ir 9 mėnesiams, tad šiuo metu ji viena augina ir išlaiko du savo mažamečius vaikus.
Teismo teigimu, tokiu būdu realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą ir ji nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, neigiamai veiktų kaltinamosios elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus jos socialinius ryšius.
Kauno apygardos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrė I.Kandrotienei galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (neuždėta apykojė), įpareigojant nuteistąją nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios.
Kovo 22 dieną priimtas nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (nuteistajai I.Kandrotienei nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jai išsiuntimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
