Į 15min kreipėsi skaitytoja, pavadinkime ją Danguole (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri tenorėjo papasakoti apie savo pokalbį jai paskambinusiems sukčiams. Moteris prisipažino ne kartą girdėjusi istorijų apie tokius skambučius vidury nakties, kai skambina broliais, sūnumis ar sutuoktiniais apsimetantys asmenys, pasakoja graudžias istorijas apie įvykusias avarijas, nelaimes ir visada prašo pinigų.
„Tik per televiziją girdėjau apie atvejus, kaip močiutės atiduoda tūkstančius eurų, nes neva jų vaikai ar anūkai pateko į bėdą. Ir visada stebėjausi tokiu patiklumu ir naivumu. Iki vieno sekmadienio ryto“, – prisipažino Danguolė.
Leido pačiai atspėti, kas skambina
Sekmadienio rytą ji irgi sulaukė skambučio namų telefonu. „Buvo gal 10.30 val., bet sekmadienis, dar lovoje skaičiau knygą, kai suskambėjo telefonas. Atsiliepiu, o kitame laido gale kažkokia moteris draugišku ir energingu balsu man sako: „Labas, kaip gi tu laikaisi?“ Sutrikau, nes balsas man pasirodė lyg ir nepažįstamas. Atsakiau, kad gyvuoju gerai. Bet, matyt, neužtikrintai, nes moteris toliau greitakalbe paklausė, ar pažįstu, kas skambina. Tonas buvo toks užtikrintas, kad pati to nenorėdama pasakiau vienos savo giminaitės vardą. Ir tada išgirdau: „Taip, tai aš, Regina. Tu neįsivaizduoji, kas man nutiko, ranką susilaužiau, dabar esu ligoninėje, mane tuoj operuos“. Ji ėmė raudoti, o kalbėjo taip greitai ir visiškai neleisdama man įsiterpti, kad sukėlė man abejonių, kas čia skambina ir ko ta moteris nori“, – pasakojo Danguolė.
Abejonės tuoj pat pasitvirtino, nes ragelį iš raudančios „Reginos“ perėmė „chirurgas“: „Jis kalbėjo dar greičiau, taip palikdamas dar mažiau erdvės man galvoti. „Regina jūsų giminaitė ar draugė? Ji nukrito nuo laiptų ir susilaužė ranką, tačiau baisiausia yra tai, kad krisdama ji dar nusitempė ir dešimtmetę mergaitę, kuri prasiskėlė galvą, dabar ji komoje. Atvažiavo tos mergaitės tėvai, jie rėkia ant Reginos, žada kviesti policiją.“ Čia jau aš nutraukia tą žodžių tiradą, kurios klausiausi ciniškai šypsodamasi, ir pasakiau: „Gerai, kvieskit policiją.“ Tai kažkodėl sutrikdė „chirurgą“, jis nerišliai perklausė, negi taip blogai linkiu Reginai. Tuomet ramiu balsu jo paklausiau, ar jam pačiam jau dabar kviesti policiją. Po šių žodžių pokalbis iš karto nutrūko.“
Ji nukrito nuo laiptų ir susilaužė ranką, tačiau baisiausia yra tai, kad krisdama ji dar nusitempė ir dešimtmetę mergaitę, kuri prasiskėlė galvą, dabar ji komoje, – telefonu bėrė sukčius.
Danguolė tik padėjusi ragelį pagalvojo, kad galbūt reikėjo kalbėtis toliau ir kreiptis į policiją, kuri greičiausia būtų sukčius pričiupusi. „Tačiau viskas įvyko greitai, netikėtai ir supykdė mane“, – prisipažino ji.
Po pokalbio moteris teigia padariusi kelias išvadas. Pirmiausia, jai skambinta greičiausiai ne iš įkalinimo įstaigos, nes pirmiausia kalbėjo moteris, o tik tada ragelį perėmė vyras. Pastarasis, beje, kalbėjo inteligentiškai ir taisyklingai. Kitas dalykas – telefoniniai sukčiai neleidžia nė akimirkai susimąstyti, kas gi čia vyksta, o tai greičiausiai ir lemia, kad į jų pinkles vis dar įkliūna ne vienas.
„Ir dar vienas dalykas, apie kurį pagalvojau po pokalbio: netiesa, kai žmonės sako, jog sukčiai viską žino apie juos, jų artimuosius. Tai mes patys esame linkę tuoj pat piešti vaizduotėje liūdniausius scenarijus, pasufleruojame sukčiams savo artimųjų, giminaičių vardus, tad jiems belieka tik atidžiai mūsų klausytis. Mano patarimas vienas – giliai įkvėpkite ir susimąstykite apie tai, ką girdite ragelyje, o tada ir susivoksite, ar tikrai kažkas jums pasakoja realią istoriją, ar tik siekia išvilioti pinigų“, – patarė Danguolė.
Netiesa, kai žmonės sako, jog sukčiai viską žino apie juos, jų artimuosius. Tai mes patys esame linkę tuoj pat piešti vaizduotėje liūdniausius scenarijus, – sakė Danguolė.
Moteris tuoj pat paskambino savo pusseserei Reginai ir abi smagiai pasijuokė.
Sukčiauti bandoma įvairiai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, kalbėdamas su 15min, sakė, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai į sukčių pinkles patenka įmonės.
„Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo scenarijai – skambinantieji prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais ir praneša apie įtartinas įmonės sąskaitų operacijas (neva plaunami pinigai, daromi įtartini smulkių sumų pervedimai į daug skirtingų sąskaitų), imituojamas pokalbis su banko darbuotoju, kuris įtikina įmonės atstovą pakeisti senus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis kaip nesaugius. Dažniausiai skambinama įmonių vadovams ar pavaduotojams viešai skelbiamais kontaktiniais telefonais. Paprastai įmonės savo duomenų apsauga rūpinasi labiau nei fiziniai asmenys, tačiau iš įmonių išviliojamos ženkliai didesnės sumos, todėl būtent juridiniai asmenys yra patrauklūs nusikaltėliams“, – teigė R.Matonis.
Tačiau ir telefoniniai sukčiai, skambinantys į gyventojų laidinius telefonus, nerimsta – tai vis dar populiariausia taip vadinamų telefoninių sukčiavimų nusikalstamo veikimo schema.
„Skambinama į laidinius gyventojų telefonus, prisistatoma giminaičiais, pareigūnais, žmonės įtikinami, kad artimiesiems skubiai reikalinga pagalba, prašoma pinigų pareigūnų papirkimui, operacijoms ir panašiai. Paimti pinigų atvykstama į namus. Pasitaikė ir itin įžūlių sukčiavimo atvejų, kai neva avarijoje nukentėjusios anūkės operacijoms išvilioję iš pensinio amžiaus moters grynuosius – apie 10 tūkst. eurų, nusikaltėliai kėsinosi bankui užstatyti ir pastarosios butą“, – pavyzdį pateikė Policijos departamento atstovas.
Policijos duomenimis, išpopuliarėjo ir sukčiavimai pagal skelbimus internete, kai pažadėjus už didelės vertės prekę atsiskaityti išsimokėtinai (pasirašomi net neprotestuotini vekseliai sandoriui užtikrinti), pardavėjai perleidžia savo turtą ir pinigų negauna. Taip pat gana dažnas atvejis, kai sukčiai, prisistatę policijos pareigūnais, įtikina nukentėjusiuosius nustatę, jog jie neva atsiskaitė netikrais pinigais. Įtikinus būtinybe sutikrinti visus asmens namuose turimus grynuosius, į namus atsiunčiamas „policijos pareigūnas-ekspertas“, kuris paima grynuosius „tyrimui“, surašydamas pinigų paėmimo aktą.
Pakankamai naujas apgaulės būdas – skambinantis „policininkas“ praneša pensininkui, kad sulaikytas paštininkas, kuris mokėdavęs pensijas suklastotais pinigais, o tikrus pinigus pasisavindavęs, toliau veikiama pagal jau aprašytą schemą.
Neva avarijoje nukentėjusios anūkės operacijoms išvilioję iš pensinio amžiaus moters apie 10 tūkst. eurų, nusikaltėliai kėsinosi bankui užstatyti ir jos butą, – sakė R.Matonis.
„Vis dar pasitaiko bene pats populiariausias sukčiautojų metodas, kuriuo ir buvo pradėta telefoninio sukčiavimo nusikaltimų „era“, kai naktį paskambinęs apgavikas prisistato artimu giminaičiu ar net vaiku ir praneša, kad pateko į bėdą (padarė eismo įvykį, nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas).
Naudodamasis netikėtumu ir susijaudinimu, paprašo skubiai jam perduoti ar pervesti reikalingą pinigų sumą. Pinigus prašo pervesti į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Kartais netgi prašoma papildyti telefono pokalbių sąskaitą“, – apie bandymus išvilioti pinigų pasakojo R.Matonis.
Žmonės nebėra tokie patiklūs, bet įkliūna
Vis dažniau gaunama pranešimą apie į namus ateinančius įmonių atstovus, kurie tikrina langų sandarumą. Dalis tokių pranešimų nepasitvirtina – pasitaikė, kad policijos pareigūnai nuvykę pagal iškvietimą įsitikino, kad įmonė oficiali, o jos darbuotojų veiksmai teisėti.
Tačiau nustatyta ir tokių atvejų, kai prisistatę įmonių darbuotojais tikrinančiais langų sandarumą, nusikaltėliai pavogdavo smulkias pinigų sumas ir įvairius daiktus. Policijos duomenimis, tokiu būdu veikia atskira nusikaltėlių atšaka, kurie nesusiję su laisvės atėmimo vietose kalinčiais asmenimis, vykdančiais telefoninius sukčiavimus.
„Apie sukčiavimo atvejus sužinoma iš nukentėjusių asmenų, kai šie su pareiškimu kreipiasi į policiją, taip pat atliekant ikiteisminius tyrimus dėl sisteminių nusikaltimų bei kriminalinės žvalgybos tyrimus dėl organizuotų grupių vykdomų veikų. Nemažai pranešimų apie apgavystes gaunama socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lietuvos policija“, policijos elektroniniu paštu. Pastebimas stiprėjantis pačių gyventojų pilietiškumo jausmas. Gyventojai sužinoję apie įtartinus asmenis ar jų veiklą skuba informuoti apie gresiančius pavojus tiek policiją, tiek skleidžia informaciją viešojoje erdvėje.
Organizatoriai – kalintys asmenys gauna didžiausią grobio dalį, mažesnėmis dalimis džiaugiasi tarpininkai, vadinami „kojomis“, – teigė R.Matonis.
Didžiausioje rizikos nukentėti nuo telefoninių sukčių grupėje – pensijinio amžiaus žmonės ir vaikai, kurie sukčiams atiduoda namuose laikomas pinigų sumas ir vertingus daiktus. Išviliojamos labai skirtingo dydžio sumos – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Šias nusikalstamas veikas paprastai daro organizuotos nusikaltėlių grupuotės, organizatoriai – kalintys asmenys gauna didžiausią grobio dalį, mažesnėmis dalimis džiaugiasi tarpininkai, vadinami „kojomis“, – teigė R.Matonis.
Policija primena: sulaukę skambučių žmonės turėtų sveiko įtarumo ir atsargumo, žinotų, kad gali sulaukti keistų skambučių ir kartu prašymų, kurių neskubėtų vykdyti. Reiktų prisiminti, kad interneto banko sąskaitų slaptažodžiai yra toks pat turtas, kaip, pavyzdžiui, buto raktas. Banko sąskaita yra seifas, o slaptažodžiai – raktai. Atidavus juos sukčiams, rizikuojama ne tik netekti pinigų, bet ir likti su skolomis.
„Todėl prašome gyventojų būti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles, savo asmeninius duomenis saugoti ir neatskleisti nepažįstamiems. Supratus, kad sulaukta apgavikų skambučio, reiktų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos tel. 112. Kalintys asmenys skiria daug laiko planavimui ir savo kėslų įgyvendinimui – asmens duomenys beveik visais atvejais renkami interneto erdvėje („Gyventojų telefonų knyga“, „Gyventojų paieška – 118“ ir socialiniuose tinkluose). Pastebima, kad skambinantieji pasižymi įtaigos, įtikinėjimo savybėmis, turi psichologijos žinių“, – teigė Policijos departamento atstovas.
Policijos teigimu, Lietuvoje ištiriama apie 70 proc. visų sukčiavimų. Nemažai atvejų išaiškinama padedant nuovokiems gyventojams, kurie pajutę, kad yra apgaudinėjami, skambina policijos pareigūnams ir praneša apie tai. Būna atvejų, nors ir nedažnų, kai žmonės patys sulaiko pasiimti pinigų atėjusius sukčiautojus. Bausmės šiems skiriamos priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo, padarytų veikų skaičiaus ir kitų aplinkybių.
