Terorizmu įtariama klaipėdietė 21 metų Eglė Kusaitė kol kas neturi net menkiausios teorinės galimybės oficialiai įrodyti, kad buvo neteisėtai tardoma, per apklausas prieš ją naudotas smurtas, netgi psichotropinės medžiagos.
Nors E.Kusaitė apie šiuos baisumus ne sykį kalbėjo viešai, kol kas tiek prokuratūra, tiek teismai atsisako pradėti tirti šias aplinkybes.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją galimai naudotos prievartos E.Kusaitė prašė prokuratūros. Prokurorai atsisakė. Prokurorų atsisakymą E.Kusaitė apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau ir ši palaikė prokuratūros poziciją.
Antradienį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kuri oficialiai vadinama taip: skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-19 nutarties atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kitaip tariant, teisybės dėl nepalankių prokurorės ir teisėjos nutarimų E.Kusaitė ieško aukštesnės instancijos teisme.
„Ten buvau patalpinta į boksiką, vadinamąją laikinojo sulaikymo vietą. Įėjo trys rusai ir pradėjo reikalauti, kad liudyčiau prieš Magmadovus. Kai aš atsisakiau tai daryti, pasipylė keiksmai, smūgiai. Ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų“, – po posėdžio žurnalistams pasakojo E.Kusaitė. Ji sakė mananti, kad ši jos apklausa buvo vykdoma Valstybės saugumo departamento (VSD) patalpose. VSD atstovai tokius kaltinimus yra viešai atmetę.
E.Kusaitė mano, kad įkalinimo įstaigoje, siekiant paveikti smegenis, jai buvo leidžiama psichotropinių vaistų. Tai darė kažkokia nepažįstama medikė.
„Psichotropiniai vaistai, aš manau, man buvo leidžiami. Nes man daugelis epizodų yra išsitrynę iš to laikotarpio, kai prieš mane naudojo psichotropines medžiagas. Man vaistai buvo leidžiami per „bliuską“, dabar atsigamina epizodai, kad buvo leidžiami į veną. Generalinėje prokuratūroje ir kalėjime apklausų metu“, – žiniasklaidos atstovams nebe pirmą sykį aiškino E.Kusaitė.
Į šios dienos viešą posėdį, kaip jau tapo įprasta, palaikyti E.Kusaitės atvyko ne tik motina Virginija Kusienė, bet ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas, disidentė Nijolė Sadūnaitė, vienas aršiausių Drąsiaus Kedžio sekėjų Marius Kuprevičius.
E.Kusaitės advokatė Ingrida Botyrienė teisme aiškino, kad jei jos klientė pranešė teisėsaugai apie galimai įvykdytą nusikaltimą, pareigūnai neturėjo galimybių atsisakyti pradėti dėl to ikiteisminio tyrimo. Teisininkė priminė, kad yra tik kelios išlygos, kai prokuratūra turi teisę savo nuožiūra nepradėti ikiteisminio tyrimo: kai visos aplinkybės yra aiškios arba kai prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstyti faktai yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės.
Tyrimo pradėti nesutikusi prokurorė Nijolė Frolova bandė aiškintis, ar pagrįsti E.Kusaitės kaltinimai. Vadinasi, išlyga, kad šioje istorijoje viskas aišku, netinka.
Kas ir kokiais duomenimis remdamasis galėjo nustatyti, kad E.Kusaitės skunde išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai neteisingi, advokatei I.Botyrienei nesuprantama. Tai, anot gynėjos, galėjo būti nustatyta tik ikiteisminio tyrimo metu, kurį Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) tokiais atvejais visuomet įpareigoja pradėti.
Prokuratūros interesams atstovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis aiškino priešingai: esą valstybėje įsivyrautų teisinis chaosas, jei kaskart reikėtų pradėti ir vykdyti ikiteisminius tyrimus.
„Baudžiamasis procesas turi būti racionalus. Baudžiamasis persekiojimas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Negali būti tyrinėjamos versijos, abejonės, jei iš viso nėra padaryta nusikalstama veika! Reikia bent minimalių objektyvių įrodymų“, – teismo posėdžio metu aiškino G.Jasaitis.
Visą E.Kusaitės pasakojimą žurnalistams apie jos patirtą smurtą galite išgirsti filmuotoje medžiagoje. Verdiktą dėl E.Kusaitės ir jos gynėjos skundo teisėjas Vladislavas Lenčikas žada skelbti spalio 5 dieną.
