„Šioje schemoje dalyvavo keletas įmonių, kurios aktyviai dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose aprūpinant ugniagesius darbo priemonėmis ir technika, – konferencijos pradžioje pareiškė E.Misiūnas. – Preliminarūs mastai rodo, kad schemos ir veiklos buvo tikrai didelės, plačios, jau šiai dienai galėčiau pasakyti, kad, pagal preliminariai skaičiuotą žalą, ugniagesiams galėjome pakelti darbo užmokestį 100 eurų.“
Paklaustas, apie kokias konkrečias sumas kalbama, ministras patikslino: „Šiandien skaičiuojamos milijoninės žalos. Žinome, kad ugniagesiams pakelti darbo užmokestį 100 eurų reikia 5-6 mln. eurų“.
Visgi jau spaudos konferencijos metu šis jo teiginys ėmė kelti abejonių, nes FNTT vadovas Antonis Mikulskis patikslino, kad su PAGD susijusios aferos sudaro tik nedidelę dalį tyrimo.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pirkimai tik dalelė sistemos, tai ir naftos sektorius, maisto sektorius, priešgaisrinė technika“, – patikslino A.Mikulskis.
Anot FNTT vado, iš viso tyrime kol kas figūruoja 7 mln. eurų. O VRM išplatintame pranešime spaudai užsimenama, kad su ugniagesių technika susiję tik septindalis šios sumos – 1 mln. eurų.
„Tyrimo metu į FNTT tyrėjų akiratį pakliuvo ir viena Vilniuje registruota bendrovė, kuri užsiima priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo priemonių gamyba bei prekyba. Įtariama, kad vien ši ugniagesiams ir urėdijoms transporto priemones parduodanti ir montuojanti bendrovė galėjo fiktyviais sandoriais į Estijos bendrovę neteisėtai gauti apie 1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ši buvusiam ugniagesiui priklausanti bendrovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose“, – rašoma VRM pranešime spaudai.
Kaip rašoma VRM pranešime spaudai, pinigų plovimo schema galėjo naudotis itin pelningai skirtingose verslo srityse veikiančios Lietuvos bendrovės, tačiau jos visiškai nesusijusios su ugniagesių technika. Minimos naftos produktų, šaldytų maisto produktų prekyba, reklamos ir kompiuterių paslaugomis besiverčiančios bendrovės.
15min paprašė patikslinti ministro mintį jo patarėjos Ievos Dirmaitės. Ši pasakė, kad ministras, kalbėdamas apie ugniagesių atlyginimus, mintyje turėjo visą 7 mln. eurų sumą.
„Ministras šį teiginį pasakė retoriškai lygindamas žalos mastą (kadangi gruodį, kai buvo padidintas darbo užmokestis ugniagesiams vidutiniškai 100 eurų, reikėjo apie 7 mln. eurų). Numatoma, kad šis skaičius didės įvertinus visą turimą informaciją. Valstybei padaryta žala, pirminiais tyrimo duomenimis, yra 7 mln. eurų, kurie galėjo atsidurti biudžete ir būti panaudoti kad ir ugniagesių atlyginimo kėlimui.“, – paaiškino ji.
Kol kas FNTT tyrėjai užblokavo organizuotos grupės narių valdomas banko sąskaitos Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Laikinai paskirto nuosavybės teisių į įtariamųjų nekilnojamąjį turtą ir banke esančias lėšas apribojimo suma siekia beveik 2 mln. eurų.
I.Dirmaitė, paklausta, jei tyrimas pasisektų ir baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu teisme ir 7 mln. eurų suma grįžtu į valstybės biudžetą, ar ji būtų skirta ugniagesiams, ji atsakė: „Tai sumai grįžus į biudžetą, būtų kalbamasi dėl galimybės skirti ir ugniagesių darbo užmokesčiui kelti“.
15min vertinimu, ministro palyginimas – klaidinantis ir netikslus, nes lygiai taip pat buvo galima teigti, kad jei ne išplauti 7 mln. eurų, atlyginimus būtų galima pakelti policininkams, medikams ar mokytojams. Pasisakydamas jis sudarė įspūdį, kad dėl schemos tiek nukentėjo būtent ugniagesiai. Nors su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu siejamas 1 mln. eurų neužtikrintų atlyginimų pakėlimo 100 eurų ugniagesiams.
Patikrinta 15min
