Kiekviename darbe būtini aiškūs profesiniai principai ir vertybės. Ypatingai į tai dėmesį kreipia teisėjai, kuriems taikomi itin aukšti profesinės etikos reikalavimai tiek vykdant teisingumą teisme, tiek ir už jo ribų.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – Komisija) 2017 m. gavo ir priėmė sprendimus dėl 254 pateiktų skundų (2016 m. sulaukta 218 teikimų, 2015 m. – 263 teikimai), net 88 proc. jų buvo atsisakyta priimti nagrinėti (2017 m. – 224, 2016 m. – 166, 2015 m. – 207).
Pastebėta, kad pernai darbą pradėjus naujos sudėties Komisijai, išaugo pakartotinai jai teikiamų skundų kiekis. Anot Komisijos pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko, tai sietina su asmenų siekiu daryti įtaką teismo procesui: nors į Komisiją buvo kreiptasi ir anksčiau, o skundas buvo atmestas, asmenys vis vien bando paveikti teisėjus, svarstančius bylą, taip tikimasi sulaukti kitokio sprendimo arba bylos baigties.
„Praktikoje taip pat dažnai susiduriame su nemotyvuotais skundais arba prašymais, kurie yra susiję su žmonių nepasitenkinimu priimtu teismo sprendimu, bet ne su teisėjų etika. Didelė dalis skundų apima procesinių sprendimų dėl nusišalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kurie nėra priskirtini Komisijos kompetencijai“, – Nacionalinės teismų administracijos (NTA) Komunikacijos skyriaus atstovų penktadienį paviešintame pranešime akcentuoja A.Gutauskas.
Kita vertus, išaugusį skundų skaičių lėmė ne tik visuomenės, bet ir teismų vadovų aktyvumas bei principingumas. 2017 m. Komisija nagrinėjo 4 teikimus, kuriuose spręsti drausmės bylų iškėlimo klausimą teisėjams prašė teismų pirmininkai, dar 3 teikimus, gautus 2017 m., Komisija nagrinės posėdžiuose 2018 m.
Etikos elgesio principų laikymasis yra kertinis teisėjo profesijos akcentas, nes teisingumo vykdymas yra kur kas daugiau nei įstatymų laikymasis – tai ir žmogiškųjų vertybių paisymas, vidinė kultūra, ir nepriekaištinga reputacija bei apribojimai asmeniniame gyvenime. „Be savidisciplinos negali būti nepriklausomumo, o be pastarojo – ir teisingumo, todėl kiekvienas teisėjas turėtų atidžiai vertinti savo veiksmus“, – sako A.Gutauskas.
Nustačius, kad teisėjo veiksmai galėjo pažeminti teisėjo vardą ir pakenkti teismo autoritetui, jam keliama drausmės byla, kuri yra perduodama Teisėjų garbės teismui. Teisėjų garbės teismas 2017 m. išnagrinėjo keturias Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltas drausmės bylas. Vienoje iš jų, Teisėjų garbės teismo sprendimu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
Nepagarbus ir aplaidus teisėjo pareigų atlikimas diskredituoja teisėjų bendruomenę ir pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumu.
Teisėjų garbės teismo pirmininkė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė pažymi, kad pastaraisiais metais tai buvo pirmas atvejis, kai pats Teisėjų garbės teismas pasiūlė taikyti teisėjui pačią griežčiausią Teismų įstatyme numatytą drausminės atsakomybės priemonę. „Nemandagus, nepagarbus ir aplaidus teisėjo pareigų atlikimas diskredituoja teisėjų bendruomenę ir pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumu, todėl negali ir nebus toleruojamas“, – teigia A.Kartanienė.
Kalbant apie 2018 m. veiklos prioritetus, pabrėžiama, jog šiemet bus skiriamas ypatingas dėmesys informacijos apie teisėjų profesinę etiką sklaidai. Atkreipiant dėmesį į gautų teikimų turinį, savo iniciatyva bus teikiamos konsultacijos dėl teisėjo nusišalinimo ir nušalinimo instituto, Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo Teisėjų etikos kodekso reguliavimo srityje.
Siekdama efektyvesnės veiklos, Teisėjų etikos ir drausmės komisija taip pat ketina parengti ir paviešinti aktualų Teisėjų etikos kodekso praktinį vadovą bei atlikti Komisijos nuostatų pakeitimus.
Su 2017 m. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos apžvalga ir su Teisėjų garbės teismo 2017 m. ataskaita galite susipažinti per nuorodas NTA pranešimo pabaigoje.