Iš pradžių ši byla atsidūrė Vilniaus miesto apylinkės teisme. Prokuroras Tomas Čepelionis pateikė R.Savukynui kaltinimus dėl netyčinio nusikaltimo: kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus būnant girtam.
Tačiau nukentėjusiųjų advokatai su tokia pozicija nesutiko: anot jų, tragišką avariją sukėlęs vyras turi būti teisiamas kaip žudikas.
Kadangi advokatai vyrą apkaltino sunkiu nusikaltimu, byla iškeliavo į Vilniaus apygardos teismą.
R.Savukynas kaltinamas, kad lėkdamas su „CityBee“ automobiliu daugiau nei 130 km/val. greičiu ir būdamas girtas (1,56 prom.), Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžoje rėžėsi į automobilio galą.
Balandžio 22-osios naktį įvykusios avarijos padariniai buvo itin skaudūs: žuvo pavėžėjimo įmonės automobiliu važiavusi jauna mergina, o jo vairuotojas ir dar vienas keleivis patyrė nesunkius sužalojimus. Avarijos metu nepataisomai sugadintas buvo dar vienas automobilis, bet jame buvę žmonės nenukentėjo.
„Kaltinimai du, aplinkybės tokios pačios, tik jūsų veiką prašo vertinti pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Ar suprantate, kuo esate kaltinamas, ar pripažįstate savo kaltę“, – po kaltinimų paskelbimo paklausė teisėja Jurgita Mačionytė.
„Man pareikšti abiejų pusių kaltinimai yra suprantami. Prokuratūros pareikštą kaltinimą suprantu ir pripažįstu kaltę visiškai, – atsakė R.Savukynas ir pridūrė nesutinkantis, kad yra žmogžudys. – Nesutinku su ta kaltinimo dalimi, kur pakeista kvalifikacija.“
Kaltinamasis jautėsi blaivus
R.Savukynas iškart sutiko papasakoti savo įvykių versiją. Jis tąnakt šventė su kolegomis.
„Nuo 20 val. su kolegomis turėjome šventę. Ten gėrėme alkoholį, putojantį vyną. Aš vartojau alkoholį maždaug iki 24 val., tada alkoholį nustojau vartoti. Šventė tęsėsi. Apie 03 val. 30 min. pradėjome skirstytis“, – prisiminė jis.
Iki vidurnakčio vyras esą išgėrė 7 ar 8 taures šampano. Vėliau kelias valandas intensyviai šoko.
Pasibaigus vakarėliui jis pabandė išsikviesti taksi, bet programėlė parodė, kad taksi teks laukti 30–40 minučių.
„Man buvo per ilgas laikas laukti, nusprendžiau eiti link Pilaitės, prekybos centro „Pupa“, tikėjausi ten susirasti taksi automobilį“, – pasakojo jis.
R.Savukynas sakė iki prekybos centro nuo pokylių salės ėjęs beveik pusvalandį, bet ir ten taksi neva nerado.
„Taksi ten neradau. Kadangi nuo 24 val. nebuvau vartojęs alkoholio, stipriai judėjome, šokome, jaučiausi visiškai išsiblaivęs, nes vartojau tik lengvą alkoholį, – prisiminė jis. – Įsijungiau „CityBee“ programėlę. Atsirakinau automobilį, susireguliavau sėdynę, veidrodėlius ir pradėjau važiuoti.“
R.Savukynas sakė, kad automobilis jam buvo neįprastas, kasdien jis vairuodamas naudojasi mechanine pavarų dėže, o šio buvo automatinė.
Jis esą stengėsi kontroliuoti leistiną greitį ir tvirtina, kad važiavo maždaug 50–60 km/val. greičiu.
„Privažiavęs Laisvės prospekto Pilaitės sankryžą pakėliau akis ir pamačiau priekyje stovinčius automobilius. Bandžiau imtis priemonių, bet turbūt kažką supainiojau ir pajutau smūgį, – lemtingą momentą taip nupasakojo R.Savukynas. – Po smūgio trumpam praradau nuovoką. Išlipau iš automobilio, bandžiau surinkti pagalbos telefono numerį, bet iš streso man nepavyko.“
Kaltinamasis spėjo, kad galėjo supainioti greičio ir stabdžio pedalus, būtent todėl smūgis buvo toks stiprus. Ši versija neįtikino prokuroro.
„Kaip galima prieš susidūrimą šoktelti iki 131 km/val.? Vos ne akimirksniu toks greitis nepakyla. Mano nuomone, jūs važiavote didesniu greičiu nei 60 km/val.“, – kaltinamojo žodžiais abejojo prokuroras.
„Aš greitį kontroliavau, o kadangi automatinė nauja mašina, galėjau ir nesužiūrėti“, – aiškinosi jis.
„Prie manęs pribėgo jauni žmonės ir pradėjo mane mušti šaukdami. Sudavė kelis smūgius į veidą, aš nusisukau, nesipriešinau. Privažiavo policijos ekipažas, mane nuvedė į policijos automobilį. Apie tai, kad eismo įvykyje žuvo žmogus, aš sužinojau iš policijos pareigūnų. Man buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tada buvau nuvežtas į priklausomybės ligų centrą duoti kraujo mėginį“, – taip savo pasakojimą baigė R.Savukynas.
Jis sako jau pradėjęs atlyginti neturtinę žalą: žuvusiosios tėvams pervedė 5 tūkst. eurų, o dar vienam nukentėjusiajam – 500 eurų. Tačiau nukentėjusieji prašo gerokai daugiau – 800 tūkst. eurų.
Žuvusios merginos tėvui Rimui Grigui kelių tūkstančių eurų atlyginta suma neatrodė pakankama, jis paklausė R.Savukyno, kiek jis uždirba būdamas įmonės „Spaudos kontūrai“ direktoriaus pavaduotoju.
Ilgai delsęs, pirmiausia pažiūrėjęs į teisėją ir savo advokatą, R.Savukynas ištarė: „Mano alga iki mokesčių – 2500 eurų.“
„Tai per pusantrų metų jūs sugebėjote atlyginti tik tokią dalį“, – į tai atsakė R.Grigas.
Žuvusiosios tėvas vos tramdė ašaras
Toliau liudyti stojo R.Grigas. Jis prisiminė, kad svečiavosi Druskininkuose, kai 7 val. ryte sulaukė skambučio.
„Paskambino mano kaimynas ir pranešė, kad prie namų atėjo policijos pareigūnai. Perdavė telefoną jiems ir pranešė, kad avarijoje žuvo mūsų dukra“, – prisiminė jis.
Iš pradžių šoko ištikta šeima negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo, ir bandė išsiaiškinti, galbūt juos mulkina sukčiai. Supratę, kad jų dukra tikrai žuvo, tėvai išskubėjo į sostinę.
„Dukra dar ketvirtadienį, dieną prieš įvykį, buvo atėjusi, pasiėmė šventei rūbus, buvo grupiokės vestuvės. Su draugu ji važiavo į tą šventę, – paskutinį susitikimą su žuvusia dukra prisiminė R.Grigas. – Tai buvo pirmosios jos vestuvės, ji jaudinosi, kad artėja turbūt ir jos vestuvės, o ji dar nėra buvusi tokioje šventėje.“
Po šių žodžių R.Grigas minutėlei sustojo kalbėti ir sunkiai tramdė ašaras, o tada tęsė.
„Kai klausėme, kaip ji mirė, sakė, kad ji mirė greitosios pagalbos automobilyje. Kai ją traukė, ji dar buvo gyva. Po tokių sužalojimų, matyt, išgyventi nebuvo šansų. Atvykus į Vilnių mes iškart nuvykome į ligoninę. Mums pranešė, kad kadangi sekmadienis, ją išvežė į morgą“, – pasakojo jis.
Tėvai nuvažiavo aplankyti avarijoje sužeisto jų dukros vaikino, gulinčio ligoninėje.
„Baisiausiam priešui nelinkėčiau to, ką mes išgyvenome, – kalbėjo R.Grigas. – Kai laukiame visai kitų dalykų, ji su Jurgiu planavo savo ateitį, planavo praeiti paskutinį išbandymą, jau buvo nusipirkę bilietus į kelionę, eiti 800 kilometrų El Santjago kelyje. Tikėjomės, kad po kelionės bus pokyčių. Dukra buvo minėjusi, kad kai sulauks 27 metų, tada ryšis tiems gyvenimo pokyčiams. Deja, ji nesulaukė to“, – prisiminė R.Grigas.
R.Grigas tvirtino, kad jam gaila kaltinamojo, tačiau abejoja jo nuoširdumu.
„Tokiu poelgiu susigadinti sau ir kitiems gyvenimą ir nutraukti tokio jauno žmogaus gyvenimą, kuris turėjo dideles perspektyvas... Kiekviena žmogaus gyvybė yra svarbi ir vertinama, bet žmogus, kuris visą gyvenimą gerai mokėsi, išauklėtas, labai gaila tokiu baisiu būdu pabaigti gyvenimą“, – sakė jis.
Anot R.Grigo, kai kurie kaltinamojo veiksmai jam kelia abejonių, kad R.Savukynas išties atgailauja. Jis esą bandė ginčyti civilinį ieškinį, o vienas iš motyvų buvo, kad žuvusiosios tėvai paveldėjo dukros butą.
„Mes padarėme biznį, mes gavome butą. Tokio biznio nelinkėčiau niekam, net Savukynui. Jei jo dukra žus, gal ji irgi turi butą, tai jam žala bus atlyginta“, – piktinosi R.Grigas.
Siūlė kitą maršrutą
Nukentėjusiosios vaikinas Jurgis avarijos aplinkybių neprisiminė. Jie po draugų vestuvių sodyboje įsėdo į pavėžėjo automobilį ir patraukė namo, kitą dieną planavo keliauti į žygį.
Jie prisisegė saugos diržus ir plepėjo su vairuotoju. Ir tuomet vaikinas atsibudo ligoninėje, kai jį klausinėjo policijos pareigūnai.
Pareigūnų jis klausė, kur jo mergina, bet žinią apie jos žūtį sužinojo tik iš žiniasklaidos.
O automobilį vairavęs vyras prisiminė vieną detalę. Pilaitės prospekte jis pasiūlė porelei važiuoti greičiausiu keliu į Kauno gatvę – sukti į aplinkkelį.
„Mergina pasakė, kad važiuojam per miestą, todėl į aplinkkelį nesukau. Privažiavom sankryžą, degė raudonas signalas. Sustojom, šnekėjom kažką. Tada aš praradau sąmonę“, – sakė jis.
Anot vairuotojo, jis nematė atlekiančio automobilio. Jei būtų pamatęs, galbūt bent būtų atleidęs stabdį, gal ir avarijos pasekmės būtų ne tokios baisios.
Beje, iškart po įvykio buvo pasigirdę kalbų, kad tvarkingas „Toyota Prius“ negalėjo nuo smūgio būti taip sulamdytas. Tačiau tyrimo metu ši versija buvo paneigta. Nustatyta, kad po smūgio 130 km/val. greičiu būtent tokie apgadinimai paprastai stebimi ant automobilių.
