Trečiadienio vakaras. Traukinys Vilnius-Kaunas skrieja 120 kilometrų per valandą greičiu. Mašinistas yra įjungęs prožektorius, kurie skrodžia akliną žiemos vakaro tamsą, tačiau traukinys artėja prie posūkio.
Kai tik traukinys pradeda lygintis ir sugrįžti į tiesų kelią, žibintai apšviečia už dviejų šimtų metrų bėgiais einančius žmones.
Nedelsdamas nė sekundės mašinistas leidžia kurtinantį signalą, kad įspėtų priešais traukinį esančius žmones, ir spaudžia stabdį, kuriam priversti dideliu greičiu lekiantį sunkiasvorį traukinį sustoti reikia net 700 metrų, todėl pėstieji turėjo vos šešias sekundes pasitraukti nuo bėgių.
„Mašinistas signalizavo, tačiau abudu nuo bėgių nepasitraukė ir žuvo“, – taip nelaimės priežastį paaiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas.
Dviejų vyrų gyvybes kainavusi nelaimė įvyko apie 18 val. 20 min. tarpstotyje Lentvaris – Paneriai. Tikslias įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai, o 15min domėjosi, ką po tokių įvykių išgyvena traukinio mašinistas.
„Juodoji dėžė“
Būti traukinio mašinistu yra padidintos rizikos darbas, nes jam tenka milžiniška atsakomybė, kai kiekvieną darbo dieną mašinisto rankose yra daugybės žmonių gyvybės.
Todėl atėjęs į elektrinių traukinių depą mašinistas darbą pradeda sveikatos patikrinimo punkte, kuriame medikai įvertina, ar jis tą dieną yra pasirengęs darbui. Kitaip tariant, tik patikrinus jo blaivumą ir sveikatos būklę mašinistas gali sėsti prie traukinio vairo.
Pastarajame tragiškai pasibaigusiame įvykyje dalyvavo 63-ejų metu amžiaus mašinistas, kuriam užtarnautas poilsis arti, todėl jo galimybės tinkamai reaguoti į ekstremalią situaciją galbūt nėra tokios geros kaip buvo anksčiau.
Ar tinkamai mašinistas elgėsi ekstremalioje situacijoje, galima pastebėti traukinio juodojoje dėžėje, kuri fiksuoja greitį, mašinisto reakcijos laiką ir stabdymo kelią. „Tai pažiūrėjus galima nustatyti, kas kaltas dėl mirtino įvykio“, – sakė saugos skyriaus viršininkas Vaclovas Gostevičius.
Kas atsitiktų, jei netikėtai sustreikuotų garbaus amžiaus mašinisto sveikata?
„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos saugos skyriaus viršininkas V.Gostevičius nuramino, kad apie tokius atvejus yra pagalvota.
„Kiekvienas mašinistas turi biometrinę apyrankę, kuri fiksuoja mašinisto būklę ir perduoda belaidžiu ryšiu į traukinio eismo saugos sistemą. Jeigu pasidaro bloga mašinistui, reikia paspausti budrumo mygtuką. Jeigu mašinistas užsisvajojęs nukreipė dėmesį nuo bėgių ir mygtuko nepaspaudžia, traukinys pradeda stabdyti automatiškai“, – sakė V.Gostevičius.
Traukiniuose yra įdiegta eismo saugos sistema, kurioje yra užprogramuotas visas maršrutas pagal navigaciją ir greitis, kuriais traukinys gali važiuoti tame ruože, kad atsiradus netikėtai kliūčiai galėtų tinkamai reaguoti ir galbūt išgelbėti žmogaus gyvybę.
Per karjerą – 13 aukų
Geležinkelininkai mirtinus įvykius ant bėgių skirsto į tris grupes. Pirmoji ir bene dažniausiai pasitaikanti grupė žmonių būna pasiryžę savo sužaloti šokdami po traukiniu. Kiti – pėstieji, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, o pastarajame įvykyje, kai žuvo du žmonės, dalyvavo trečiajai grupei priskirtini žmonės, kurie neatsargiai ir neapgalvotai elgiasi šalia traukinio bėgių.
„Lietuvos geležinkelių“ vyresnysis instruktorius Eimantas Mazetis traukinius valdo jau per 40 metų, iš kurių 27-erius moko kolegas, kaip saugiai vairuoti elektrinius traukinius įvairiomis sąlygomis.
Na, ir ką tas vargšas mašinistas gali padaryti, kai žmonės patys savimi nesirūpina?
Pasak jo, kiekvienas ilgą patirtį sukaupęs mašinistas per savo karjerą yra dalyvavęs daugybėje mirtinų įvykių.
Pats vyresnysis instruktorius turėjo net 13 incidentų, kurių metu jo valdomas traukinys mirtinai sužalojo žmones. Iš visų nelaimės aukų – net tuzinas buvo savo noru iš gyvenimo išeiti nusprendę žmonės, tačiau E.Mazetis išskiria vieną įvykį, kurį jis gerai pamena iki šiol.
„Iš tų trylikos, vienas atvejis buvo Kaune, dar senais laikais. Aštuoni vagonai, ilgas sąstatas. Tą kartą iš 11 ar 12 kelio kaip tik pradėjom važiuoti į Vilnių, bet prie šalia stovėjusio tuščio traukinio staiga atbėgo moteris su vežimėliu, kuriame buvo dvejų metukų vaikas. Jai bėgant aplink traukinį vežimėlis nuvirto nuo platformos po paskutiniu įsibėgėjančio traukinio vagonu“, – kraupią nelaimę prisiminė patyręs „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas.
Pasak E.Mazečio, dvejų metų vaikas išgyveno, tačiau jam virš kelio buvo nupjauta kojytė. „Tai buvo baisiausias įvykis mano gyvenime“, – pabrėžė jis.
Pažangiausios saugumo priemonės – bejėgės
Pažangiausios saugumo priemonės, kurių imasi „Lietuvos geležinkeliai“, gelbėja žmonių gyvybes, nes papuolančių po traukiniais kasmet mažėja – pernai žuvo vos šeši žmonės, o prieš keletą metų buvo net 14 mirtinų įvykių ant geležinkelio bėgių Lietuvoje.
Tačiau kodėl ant bėgių vis dar žūva žmonės? Pasak geležinkelininkų, žmonės vis dar mano, kad traukiniai važiuoja retai, todėl jie turėtų lengvai spėti praeiti, o traukinio dundesį gali išgirsti iš labai toli.
Tačiau tai yra mitas – modernūs traukiniai nuolatos zuja naujutėlaičiais bėgiais, todėl važiuoja labai tyliai ir dažnai beveik nesigirdi, kai traukinys pavojingai artėja.
Paradoksalu, bet dažniausiai po traukiniais papuola žmonės, gyvenantys šalia bėgių. Jie geriausiai turėtų žinoti, kaip ir kada važiuoja traukiniai.
„Paimkime pastarąjį atvejį šalia Lentvario, jie ėjo būtent tuo keliu pagal traukinio judėjimą, todėl galėjo girdėti, bet negalėjo matyti traukinio. Tačiau jie buvo užsidėję kepures, per ausinukus klausėsi muzikos ir niekaip negalėjo išgirsti traukinio ir laiku pasitraukti. Jeigu būtų ėję kita puse ir matę traukinį, būtų nieko neįvykę“, – sakė V.Gostevičius.
Tačiau E.Mazetis pažymėjo, kad net ir tai negarantuoja saugumo, nes traukinys gali atvažiuoti ir iš kitos pusės vykstant remonto darbams ar esant kitokioms išimtims.
„Na, ir ką tas vargšas mašinistas gali padaryti, kai žmonės patys savimi nesirūpina?“, – atsiduso ilgametis elektrinių traukinių mašinistų vyresnysis instruktorius E.Mazetis.
