Kad garbaus amžiaus žmonės jaustųsi saugesni, jiems būtinas artimųjų ar aplinkinių dėmesys.
„Reikėtų pasirūpinti, kad jie turėtų tinkamus akinius, klausą ir judėjimą palaikančias priemones. Namuose reikėtų aiškiai pažymėtų išėjimų, o prastai girdintiems įrengta mirksinti lemputė. Silpnos sveikatos žmonės turėtų būti įsikūrę taip, kad kuo arčiau jų būtų išėjimas iš būsto. Ir, žinoma, jų namuose reikėtų įrengti dūmų ir smalkių detektorius“, – sako Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.
Pasak gydytojos geriatrės, apie trečdalis visų vyresnių žmonių gyvena vieni, o apie 20 proc. jų yra ties skurdo ar žemiau skurdo ribos. O vienišumas ir skurdas yra priskiriami prie gaisro rizikos veiksnių.
Kodėl tikimybė žūti gaisre vyresniame amžiuje didėja?
„Tokią riziką lemia progresuojantys organizmo pokyčiai, ligos, vaistų vartojimas, nesaugi aplinka. Vyresniame amžiuje prasčiau girdima ir matoma, silpsta uoslė, sunkiau judama, atsiranda atminties sutrikimų, – sako gydytoja geriatrė. – Dažniau gaisrus sukelia sergantieji Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis. Be to, vyresnius žmones neretai vargina kelios lėtinės ligos vienu metu. Jie vartoja daug vaistų, kurių sąveikos, pašaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, sumišimas, gali sutrukdyti priimti reikiamą sprendimą gaisro atveju. Itin didelį pavojų kelia ir receptinių vaistų, ypač raminamųjų, vartojimas su alkoholiu. Tokie žmonės gaisre lėčiau reaguoja, nepajėgia laiku išeiti iš patalpos, nesugeba suvokti gaisro pavojaus“.
Nereikėtų pamiršti, kad gamindami maistą vyresnio amžiaus žmonės kartais apdega, būna, kad pamiršta ant viryklės verdančius puodus, kurie smarkiai pridega. Jiems taip pat būtina pagalba, kad namuose, kuriuose kūrenamos krosnys, būtų laiku išvalyti dūmtraukiai.
Senoliai negeba įvertinti ir netvarkingos elektros instaliacijos pavojaus. Pasak gydytojos geriatrės, būtina pasitarti ir su gydytoju dėl raminamųjų vaistų vartojimo. O jeigu žmogus jau yra sukėlęs gaisrą, kartais verta svarstyti, ar ne saugiau vienam gyvenančiam senoliui įsikurti ilgalaikės priežiūros įstaigoje.
„Nors ugniagesiai dažnai praveria vyresnių žmonių namų duris, pataria jiems, kaip išvengti gaisrų, įrengia dūmų detektorius, bet vien mūsų pareigūnų pastangų neužtenka, kad jie galėtų būti saugūs ir nežūtų gaisruose,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. – Todėl labai reikėtų tokių žmonių artimųjų ar kaimynų dėmesio, nes ugnis dažniau siaubia tuos, kurie jau nesugeba savimi pasirūpinti. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau žūsta ne tik atokiuose kaimuose, bet ir miestuose. Keisti šią situaciją galime tik vienydami mūsų visų pastangas ir telkdami visuomenę padėti savo artimui“.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria, ką galime padaryti:
• pagalbos telefono numerį 112 būtina palikti gerai matomose vietose.
• garbaus amžiaus artimiesiems reikėtų įvesti ir skubios pagalbos mygtuką mobiliajame telefone.
• demencija sergantiems negalima palikti degtukų, žiebtuvėlių, būtina viryklių ir kitų prietaisų, galinčių sukelti gaisrą, apsauga.
• norėdami užtikrinti garbaus amžiaus artimųjų saugumą, namuose neturėtume jų palikti vienų.
