„Vaikščiojau per visus tuos pastatus, kur yra vaizdo kameros, advokatas irgi vaikščiojo. Reikalavome vaizdo įrašų“, – apie tai, kad teko privačiai samdytis teisininką ir pačiam rūpintis savo nekaltumo įrodymų rinkimu, 15min pasakojo D.Taraskevičius.
Pašnekovas teigė, kad vienas iš vaizdo įrašų, padėjusių nustatyti tiesą, buvo iš policijos tarnybinio automobilio registratoriaus. „Automobilis matėsi, bet numerio nesimatė“, – minėjo be kaltės baustas BMW vairuotojas.
Suprasti akimirksniu
- Reidas sostinės Geležinio Vilko gatvėje, greičio mėgėjų pamėgtoje vietoje už Seimo tunelio, vyko penktadienį (2019-10-26) vėlai vakare.
- Remiantis D.Taraskevičiui surašytu protokolu, jo vairuojamas BMW esą užfiksuotas skriejantis 153 km/val. greičiu (kur leidžiama važiuoti 60 km/val.), maža to, stabdomas vairuotojas nepakluso reikalavimui stabdyti automobilį.
- Vien už pastarąjį nusižengimą pažeidėjams yra numatytas teisės vairuoti atėmimas iki 5 metų ir bauda iki 1 200 eurų.
Anot Deivido, iš tiesų taisykles pažeidė vairuotojas, turintis kitą, bet labai panašų į jo BMW automobilį. Vaikinas suprato, kad greituoliui prašvilpus pro reido vietą, policininkai nuskubėjo į savo mašinas, kad bėglį imtų vytis, o kaip tik tada pro tą vietą pravažiavo jis. Vėliau vaikinas sustojo netoliese, A.Goštauto gatvėje. Čia pareigūnai jį surado ir apkaltino greičio viršijimu bei nepaklusimu reikalavimui stabdyti transporto priemonę.
D.Taraskevičius nuo pat pradžių aiškino, kad tikriausiai įvyko kažkoks nesusipratimas, tačiau niekas juo nepanoro tikėti.
„Kai jie pradėjo gaudynes, policija atsirado už manęs, ir aš juos visus praleidau. Vėliau sustojau Goštauto gatvėje, kur prie manęs privažiavo vienas ekipažas ir kolegoms pranešė, kad neva tą ieškomą BMW rado“, – prisiminė 15min pašnekovas.
D.Taraskevičius nuo pat pradžių aiškino, kad tikriausiai įvyko kažkoks nesusipratimas, jis ir jo automobilis galbūt buvo supainiotas su kitu.
„Čia ne aš važiavau. Aš nesuprantu, kuo aš čia dėtas išvis“, – gatvėje tikino lyg ir šypsotis bandęs, bet akivaizdžiai suglumęs Deividas.
Tačiau policininkai, žinoma, atsisakė tuo tikėti. Užuot patikrinę vaikino alibi ar surinkę tvirtus jo kaltės įrodymus, policininkai ramiai surašė jam protokolą dėl dviejų rimtų KET pažeidimų. Paprašytas protokolą pasirašyti, D.Taraskevičius tai padaryti kategoriškai atsisakė.
Kai protokolas jam vis dėlto buvo surašytas, vaikinas iškart žadėjo jį skųsti: „Aš nesutikau, čia nesąmonė!“ Tačiau tuo metu „pažeidėju“ niekas netikėjo.
Draugė tiesos ieškojo per „Facebook“
Į kovą prieš neteisybę šioje istorijoje buvo aktyviai įsitraukusi ir BMW vairuotojo draugė, lemtingą vakarą buvusi šiame automobilyje kaip keleivė.
Socialiniame tinkle „Facebook“ mergina parašė didžiulį komentarą, kurio tikslas buvo, kaip ji pati teigė, „kad visi žinotų, kaip policininkai lengva ranka numojo...“
Nors mintį komentatorė išreiškė ne itin rišliai, netrukus tapo aišku, kad dėl reikalo esmės BMW keleivė buvo visiškai teisi: pareigūnai pasidavė klaidingam pirmam įspūdžiui ir iš pradžių nemėgino įsigilinti į situaciją, traukdami atsakomybėn niekuo dėtą vairuotoją.
D.Taraskevičiaus bičiulė feisbuke buvo papasakojusi daugiau aplinkybių, kaip klostėsi ši paini istorija.
„Mes važiavom mieste ir neslepiam fakto, kad važiavom tą naktį pro tunelio atkarpą, bet mes buvom gale ir atsilikom ant viso tunelio atkarpos, kai minėtos mašinos pradėjo lenktyniauti.
Turim video, kuris dabar nieko neįrodys, nes reikia laukti teismo.
Bet esmė kokia, kad važiavo ne viena violetinė mašina ir mes nedragavom su niekuo, mūsų mašina toj situacijoj buvo neįdomiausia, nes kai jie pradėjo kažką bandyt vienas kitam įrodyt, mes likom dar važiuot ant 70 km/val., o jie nudūmino link reido, juos stabdė/ nesustojo. O mes, kai jau pravažiavom tunelį, pamatėm, kad vienas ekipažas jau nuvažiavo, o kiti jau sėdo į mašinas jų gaudyt, mes jau pro juos važiavom. Matėm, kaip jie sėdasi, ir tie, kur matėm, kad sėdosi, jau atsirado prie mūsų, pamirksėjo pasitraukt, mes pasitraukėm į dešinę ir nusukom į Goštauto gatvę, nes, matyt, iš kito ekipažo per raciją gavo žinią, kad jiems reikia važiuot link Savanorių, nes tas ekipažas dar matė kaltininkus ir vijosi.
O paskui viskas sužaidė kitom spalvom, mus tiesiog pamatė stovint Goštauto g. viešoj vietoj, nesislepiant ir prasidėjo cirkai: žinios, žiniasklaida...“, – emocingai pasisakė vairuotojo gynėja.
Mergina tikino, kad gatvės lenktynės su keleive nebuvo įmanomos – jos saugumu rizikuojama nebūtų.
Viduryje savojo pasisakymo, paženklinusi šią vietą net 7 raudonais šauktukais, mergina išsakė ir bene svarbiausią savo mintį: kad jai esant automobilyje vaikinas niekada su niekuo gatvėje nelenktyniautų ir juo labiau nespruktų nuo policijos kone 200 km/val. greičiu.
Pamatė savo klaidą ir bylą nutraukė
„Iš pradžių, kai bandžiau šnekėti su pareigūnais dar gatvėje, jie man nieko nesakė, tiesiog tylėjo“, – apie sunkią tiesos paieškų pradžią 15min papasakojo Deividas.
Jo žodžiais tariant, vėliau pareigūnai „paėmė iš miesto vaizdo kameras“ ir pamatė, kad į jų akiratį pateko ne pažeidėjo, o kito vairuotojo automobilis.
Ši aplinkybė pripažįstama ir policijos nutarime dėl D.Taraskevičiaus bylos nutraukimo.
„Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir miesto kamerų, kur paaiškėjo, kad automobilis BMW, valst. nr. JAG 325, neviršijo leistino greičio. D.Taraskevičius privažiavo policijos pareigūnus tuo metu, kai jie sėdosi į savo tarnybinius automobilius. Tuo momentu greičio kontrolės jie nevykdė, o ruošėsi vytis prieš tai greitį viršijusį ir nesustojusį BMW automobilį“, – rašoma Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.
Vairuotojas neslėpė, kad tiesos paieškos pareikalavo nemažų finansinių išlaidų. Bet kompensacijos jis nesiekia.
Vairuotojas neslėpė, kad tiesos paieškos pareikalavo nemažų papildomų išlaidų: teko samdytis teisininką. „Be advokato nei vaizdo kamerų įrašų, nei nieko kito, manau, nebūčiau išpešęs. Paprastam žmogui niekas neduoda“, – įsitikinęs vaikinas.
D.Taraskevičius teigė savo patirtas išlaidas jau „nurašęs į nuostolius“, nes jei siektų šios žalos atlyginimo, „ir toliau reikėtų mokėti advokatui.“
Komisaras: klaidos pripažinimas prilygsta atsiprašymui
15min prašė pakomentuoti šią išskirtinę BMW vairuotojų istoriją ir tolimesnį pažeidimo tyrimą Vilniaus apskrities kelių policijos viršininko Dainiaus Šalomsko, tačiau komisaras pasakė vengiantis bendrauti su žiniasklaida telefonu, tad paragino atsiųsti raštu suformuluotus klausimus. Susirašinėjimas, šių eilučių autoriaus požiūriu, nepavyko taip sklandžiai, kaip buvo galima susikalbėti.
Sostinės kelių policijos viršininkas atsakė į klausimus, tarsi nesigilindamas į visą jų turinį.
„Ar buvo nubaustas tikrasis šiuos KET pažeidimus padaręs vairuotojas? Jei taip, kokiu būdu jį pavyko rasti, jei ne, kokios priemonės buvo išnaudotos, siekiant tą nusižengimą išaiškinti?“ – tokį pirmą klausimą uždavė 15min žurnalistas.
„Šiuo metu tikrojo pažeidėjo nepavyko rasti“, – lakoniškai atsakė komisaras, kitai klausimo daliai neskyręs dėmesio.
Į klausimą apie šablonišką kuriozinės situacijos įvertinimą D.Šalomskas, regis, irgi atsakė nesigilindamas į jo turinį. „Nutarime dėl D.Taraskevičiaus bylos nutraukimo yra paragrafas apie tai, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Ar tai šabloninės nuostatos, paimtos iš standartinio teksto motyvuojant bylos nutraukimą, ar jūs galite sukonkretinti, apie kokias prielaidas dėl D.Taraskevičiaus kaltės yra kalbama ir kokių abejonių policijai dėl D.Taraskevičiaus vaidmens šioje situacijoje liko?“
„Administracinio nusižengimo protokolo surašymas ne visada yra pagrindinis įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Peržiūrėjus turimus vaizdo įrašus, D.Taraskevičiaus kaltė buvo paneigta“, – atsakymas nuskambėjo ne apie tai, ko klausiama, o apie tai, kas iš esmės savaime aišku.
Sutinkame, kad galbūt buvo padaryta taktinė klaida. Minimas atvejis retas pareigūnų veikloje, teigė komisaras.
„Kaip apskritai vertinate situaciją, kad iš pradžių protokolas buvo surašytas niekuo dėtam vairuotojui? Ar dažni tokie atvejai? Ar šiuo atveju suklydęs pareigūnas sulaukė pastabų, nuobaudų?“
„Sutinkame, kad galbūt buvo padaryta taktinė klaida. Bet ji laiku ištaisyta, nepradėjus teisminių ginčų. Minimas atvejis retas pareigūnų veikloje“, – rašoma atsakyme, vėlgi praleidžiant klausimo dalį apie galimas sankcijas pareigūnui.
Bene tiesiausiai komisaras atsakė į klausimą apie nekaltai apkaltinto asmens galimybes siekti išlaidų atlyginimo ar bent atsiprašymo.
„Jūsų požiūriu, ar tokios klaidos atveju asmeniui turėtų būti atlyginamos „tiesos paieškų“, gynybos, išlaidos, bei ar žmogus gali tikėtis sulaukti paprasto atsiprašymo?“
„Klaida buvo padaryta surašant administracinio nusižengimo protokolą. Bet ši klaida padaryta nesant tyčios. Taip pat manytume, kad klaidos pripažinimas yra viena iš atsiprašymo formų.“
