Baudžiamoji byla, galėjusi pasibaigti nuosprendžiu ir tūkstantine pinigine bauda arba areštu, arba net laisvės atėmimu iki šešerių metų, pabaigta baudžiamuoju įsakymu ir dėl to sušvelnintomis pasekmėmis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė atsižvelgė, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tad paskirtoji bausmė jam iškart sumažinta net trečdaliu.
Formaliai teismo baudžiamuoju įsakymu vyrui paskirta MGL, t. y. 5 100 eurų piniginė bauda, tačiau trečdalį atėmus, liko 68 MGL, t. y. 3400 eurų.
Be to, atsižvelgta, kad vilnietis beveik visą parą liko sulaikytas policijoje, o tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, tad galutinė nuteistojo pečius ir piniginę užgulusi bausmė – 3300 eurų (66 MGL), kuriuos nurodyta sumokėti per vienų metų laikotarpį.
Pagal byloje nagrinėtą įvykio fabulą ir paties teisiamojo pateiktus paaiškinimus galima daryti išvadą, jog tiek Audriui P. kainavo troškulys.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 23 d. apklaustas įtariamuoju A.P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos „Iki“ parduotuvėje, esančioje sostinėje.
Jis bandė užeiti į parduotuvę nusipirkti vandens, nes tiesiog užsinorėjo gerti.
Audrius, kaip pats aiškino, ėjo iš draugų susitikimo ir jį truputį troškino, nes buvo minimaliai pavartojęs alkoholio. Tiesa, policijoje alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,21 promilės apsvaigimas.
Prie minėtos parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jis rado A4 formato lapą, pakėlė jį nuo žemės ir užėjęs į minėtą parduotuvę nusipirkti vandens pateikė šį dokumentą kaip savo.
Nuteistojo logika tokia: jis suprato, kad tai yra galimybių pasas, bet neskaitė, kieno jis, galimai jam įteiktame pranešime apie įtarimą minimo asmens L. L.
Parduotuvės apsaugos darbuotoja jį pažinojo, pamatė, kad jis pateikė ne savo galimybių pasą ir jį sulaikė.
Apsaugininkė iškvietė policijos pareigūnus, po to jis buvo pristatytas į areštinę.
Apsaugininkė iškvietė policijos pareigūnus, po to pirkėjas buvo pristatytas į areštinę.
Savo vardu išduoto galimybių paso dar neturi, jį gaus tik po antrojo skiepo.
Dėl įvykio labai gailisi. „Tikrai nepateikčiau svetimo dokumento, jeigu nebūčiau išgėręs“, – troškuliu ir apsvaigimu teisinosi vilnietis.
Teismas nusprendė, kad prokuratūros kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teisėja pripažino įrodytomis.
Teismo įsakyme pažymima, kad Audrius P., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo tikrą fizinio asmens dokumentą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso (BK) 302 straipsnio 1 dalyje (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas).
Skiriant bausmę nelegaliam parduotuvės lankytojui, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį.
„Padarytas vienas tyčinis (veikiant tiesiogine tyčia), baigtas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu dokumentu, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai“, – pažymima teismo įsakyme.
Atsižvelgta ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Esama ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – vyras padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Audrių P.
Jis anksčiau teistas užsienio valstybėje, o mūsų šalyje baustas administracine tvarka.
„Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui“, – reziumavo teismas.
Teisėjos I.Narbutaitės verdiktas dar neįsiteisėjęs, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Audrius P. turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, rugsėjį paaiškino, kas gresia už galimybių paso klastojimą.
Teisėjas tuomet atkreipė dėmesį, kad dokumentų klastojimas, kaip nusikaltimas, yra žinomas jau gana seniai ir buvo kriminalizuotas dar senovės romėnų teisėje.
„Dabar per metus teismai išnagrinėja apie 400 bylų, susijusių su dokumentų klastojimu. Reikia pažymėti, kad dažniausiai dokumentų klastojimas yra ne savitikslis. Paprastai klastojant dokumentus siekiama tam tikrų kitų tikslų: apgaule įgyti turtą, sukčiauti ar, sakykime, suklastoti muitinės deklaracijas (dėl kontrabandos) ar panašiai“, – Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus pranešime cituotas M.Ražanskas.
„Skolintojui“ jokia baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, o pasiskolinusiajam svetimą galimybių pasą numatyta gana griežta atsakomybė.
Teisėjas pažymėjo, kad už dokumentų klastojimą gresia iki 3 metų laisvės atėmimo. Žinoma, jei žmogus anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.
„Yra labai mažai informacijos, leidžiančios diskutuoti apie konkrečią atsakomybę, kadangi neaišku, ar naudojamasi klastotu, ar tikru svetimu galimybių pasu. Pirmu atveju, t. y. nustačius, kad žmogus naudojasi suklastotu galimybių pasu, gresia laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė, tačiau, antru atveju, t. y. nustačius, kad galimybių pasas yra tikras, bet priklauso kitam žmogui, kuris tą galimybių pasą paskolina savo draugui ar pažįstamam, tokiam „skolintojui“ jokia baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, o pasiskolinusiajam svetimą galimybių pasą numatyta gana griežta atsakomybė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė už svetimo žmogaus dokumento naudojimą neturint tam teisėto pagrindo“, – pasakojo teisėjas.
