Teisme sostinėje nagrinėjama administracinė byla dėl vieno šovinio, kratos metu rasto pas buvusį teisėją Ryšardą Skirtuną, yra puikus pavyzdys, kaip valstybinės institucijos gali apsikrauti nereikalingu darbu ir atitraukti užsiėmusius žmones nuo rimtų reikalų.
Penktadienio rytą dėl to vienintelio šovinio trys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai teismui aiškinosi visą valandą.
Vienintelė paguoda proceso dalyviams ir žiūrovams – kad buvo neįprastai linksma.
Teismo posėdžio metu jo dalyviai tarsi stengėsi pranokti vienas kitą iškalba ir sąmoju, aptarinėdami galimybes įkišti galvą į buvusio teisėjo seifą ir tokiu būdu garantuotai patikrinti jo turinį.
Jei galvą į seifą būtų pavykę įkišti bent pačiam jo šeimininkui, tikriausia nebūtų ir šios mažareikšmės bylos, po Vilniaus ir Kauno teismus keliaujančios jau ilgiau nei pusmetį.
Kaune šventė pergalę
Kaip rašė portalas 15min.lt, dėl 30 000 litų kyšio įkliuvęs ir solidžių pareigų netekęs buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtunas neišvengė ir kuriozinės istorijos su šoviniu, praėjusį pavasarį rastu per per kratą jo namuose.
Nors šaudmenį buvęs teisėjas STT pareigūnams atidavė pats, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba jam surašė protokolą ir skyrė 150 litų baudą už neteisėtą šovinio laikymą.
R.Skirtunas kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, reikalaudamas panaikinti jam skirtą nuobaudą kaip nepagrįstą. Tačiau teisėja Lilija Tarčevskaja skundą atmetė.
R.Skirtunas ir toliau nenuleido rankų, tačiau jo skundą nagrinėti ėmėsi ne Vilniaus apygardos (kuriame jis pats anksčiau dirbo), o Kauno apygardos teismas.
2012 m. lapkričio 29 d. Kauno teisėjas tenkino R.Skirtuno ir jo advokato skundą, pabrėždamas, kad žemesnės instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl nurodė šią istoriją išnarplioti iš naujo.
Apklausė tris „slaptus“ agentus
Kad ir vėl nenuslystų paviršiumi, teismas šį penktadienį savo iniciatyva iškvietė į bylos nagrinėjimą ne tik R.Skirtuną, jo advokatą bei institucijos, už vieną šovinį surašiusios protokolą, atstovą, bet ir tris Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus, po skandalingo sulaikymo krėtusius teisėjo darbo kabinetą, automobilį ir nuosavą namą.
Prieš posėdį žurnalistams pareiškę, kad jie slapti, ir jų veidų filmuoti neva negalima, trys vyrukui iš STT teismui visą valandą smulkiai pasakojo, kaip 2012 m. balandžio 10 d. tarnybos reikalais svečiavosi pas R.Skirtuną ir rado šovinį.
„Visi trys pareigūnai šešiom akim nežiūri!“ , – liudytojas teismui pasakojo, kad STT atlieka kratas gausiomis pajėgomis, bet ne itin atidžiai.
„Slaptieji“ agentai pabrėžė, kad dar prieš kratą namo šeimininkui pasiūlė: jei turite narkotikų, ginklų ar kitų draudžiamų turėti daiktų – galite apie tai prisipažinti. R.Skirtunas pasakė, kad neturi.
„Kolega kratos metu man pasakė, kad yra surastas vienas šovinys“ – pasakojo 1-asis teismui liudijęs STT agentas.
Anot liudytojo, šaudmuo buvo rastas seife, kuris buvo įmontuotas sienoje.
„Pačio to radimo aš nemačiau“, – sakė 1-asis agentas. Jis pridūrė tuo metu tvarkęs savo su krata susijusius reikalus: „Visi trys pareigūnai šešiom akim nežiūri!“
Vis dėlto šio agento ranka surašytame kratos protokole nurodyta: „Šį šovinį Skirtunas pats išėmė iš seifo ir pateikė kratos eigoje.“
Teismo posėdžio metu agentas šios aplinkybės patvirtinti negalėjo. Atvirkščiai, jis pabrėžė žinantis nerašytą taisyklę – jei atidaromas seifas, viduje beveik visada yra ginklas, kuriuo galima susižaloti arba sužaloti kitus. Todėl saugumo sumetimais į seifą lenda kratą atliekantys pareigūnai, o ne jo šeimininkas.
1-asis agentas dar minėjo, kad R.Skirtunas siūlė šovinį „palikt, išmest, kam jis čia reikalingas...“, bet kratą atlikę pareigūnai viską įformino įstatymų nustatyta tvarka.
„Jūsų statusas tada buvo toks, kad turėjome viską daryti teisiškai labai korektiškai, nei antrankius galėjom jums uždėti, nei nieko“, – tarsi teisinosi liudytojas.
Teisėjos paklaustas apie seifo dydį liudytojas minėjo, kad slaptoji dėžė nemaža, ten esą net būtų galima įkišti galvą.
Pats parodė, kur slepia seifą
Liudyti prieš teismą stojo ir 2-asis STT agentas (iš Žvalgybos poskyrio).
„Seifas buvo užrakintas. Aš prašiau Ryšardo, kad jis pats atrakintų seifą. Atrakinus, viduje buvo dokumentų segtuvas, aukso dirbiniai. O šovinio iškart nebuvo galima matyti. Prie seifo durelių yra briauna, ir šovinys buvo ties ta briauna “, – pasakojo liudytojas.
2-asis agentas prisimena, kaip šeimininkas paaiškino radinį: „Jis sakė, kad tai šovinys nuo jo buvusio ginklo, kurį jis pamiršo priduot.“
Teismo paklaustas, kas konkrečiai pamatė ir išėmė iš seifo šovinį, agentas prisipažino: „Dabar aplinkybių neprisiminsiu.“
Atsakydamas į R.Skirtuno klausimą, kaip apskritai STT darbuotojai sužinojo apie tą seifą, liudytojas patvirtino: „Jūs pats nurodėt, kur yra tas seifas, taip.“
„Ir aš pats jį atrakinau?“ – paklausė buvęs teisėjas. Liudytojas patvirtino.
„Kokio dydžio tas seifas? Ar galima į jį galvą įkišti?“ – tokį klausimą išgirdo šis liudytojas.
„Nesu specialistas galvų kišimo į seifus...“ – 2-asis agentas teisinosi, kad negali konkrečiai atsakyti į tokį klausimą. Tačiau patvirtino, kad seifas nėra didelis, 20-30 pločio.
Bylą nagrinėjanti teisėja Nida Videlienė ir šio liudytojo teiravosi, kodėl kratos protokole užfiksuotas tas sakinys: „Šį šovinį Skirtunas pats išėmė iš seifo ir pateikė kratos eigoje.“
„Negaliu prisiminti“, – į vatą nevyniojo 2-asis liudytojas.
Galvą reikėtų šlifuoti?
Teismas išklausė ir 3-iojo STT agento prisiminimus apie vieno šovinio radybas.
„Seifas buvo lentynoje už videokasečių“, – prisiminė liudytojas. Jis dar pridūrė: „Tas seifas buvo nurodytas pačio gerbiamo teisėjo Skirtuno.“
Liudytojo žodžiais tariant, berods pats ponas Skirtunas jį atrakino, paėmęs raktus.
„Nesu specialistas galvų kišimo į seifus...“ – teismui liudijęs 2-asis STT agentas teisinosi, kad negali konkrečiai nusakyti seifo dydžio.
„Kas matėsi, kai buvo atrakintas seifas, nepamenu“, – neslėpė 3-iasis liudytojas. Tačiau pridūrė: „Berods buvo stiklinis indas su juvelyriniais dirbiniais.“
Bylą nagrinėjanti teisėja domėjosi, ką namo šeimininkas aiškino apie šovinį. „Jis buvo labai sutrikęs. Nemanau, kad dėl to rasto šovinio“, – sakė liudytojas, tačiau teisėja replikavo, kad nereikia nukrypti nuo bylos objekto – šovinio.
„Kiek pamenu, jis minėjo, kad tas šovinys greičiausiai gali būti užsilikęs nuo jo turėto ginklo“, – atsakė STT agentas.
Teisėja ir 3-iojo liudytojo teiravosi apie citatą iš kratos protokolo. „Jei užrašyta, reiškia, taip ir buvo...“ – sakė jis.
„Galite patvirtinti arba paneigti?“ – teisėja liudytojo klausė, ar tikrai pats R.Skirtunas ištraukė šovinį. „Ne“, – atsakė STT darbuotojas.
„Jei pareigūnas norėtų įkišti ten galvą, jam reikėtų smarkiai nušlifuoti tą galvą!“, – aiškino advokatas A.Liutvinskas.
Jis paprašė prijungti prie šios bylos seifo nuotraukas, teisėja šį prašymą tenkino.
Neįsitikino, kad šovinys neužsivoliojo
Paaiškinimus teismui davė ir pats R.Skirtunas. Jis patvirtino, kad prieš kratą gavo pasiūlymą pačiam prisipažinti dėl draudžiamų daiktų. „Tuo metu aš nežinojau, kad pas mane yra draudžiamų daiktų,“ – tikino R.Skirtunas.
Jis teigė kratos metu pats prisiminęs, kad turi slaptą seifą, todėl pareigūnams pasiūlė jį apžiūrėti, atrakino.
Tuometis teisėjas buvo ramus, nes legaliai laikytą pistoletą „Rossi 89“ ir 56 šovinius prieš kurį laiką buvo atidavęs į Ginklų fondą.
„Įkišau ranką ir kliudžiau kažką. Pagalvojau, kad tušinuką. Kaip tas šovinys – ar jis iškrito iš pradėtos dėžutės, ar kaip – aš nežinau...“, – teisinosi buvęs teisėjas.
„Jei pareigūnas norėtų įkišti ten galvą, jam reikėtų smarkiai nušlifuoti tą galvą!“, – aiškino seifo nuotraukas teismui pateikęs advokatas A.Liutvinskas.
R.Skirtunas kartojo: „Aš neturėjau realios galimybės numatyti, kad taip galėtų atsitikti. Buvau šventai įsitikinęs, kad viską grąžinau.“
„Ar grąžindamas ginklą ir šaudmenis įsitikinote, kad seife šovinių neliko?“ – R.Skirtuno klausė Vilniaus policijos atstovas.
„Aš galvos tikrai neįkišau, kaip čia teigė pareigūnas. Neturėjau galimybės įkišti galvą ir apžiūrėti“, – R.Skirtunas pripažino, kad 100 proc. tikrai neįsitikino.
Sausį – ir verdiktas, ir nauja byla
Buvusį teisėją šioje byloje ginantis garsus advokatas A.Liutvinskas per baigiamąją kalbą sakė: „Šioje situacijoje mano ginamojo atsakomybė negalima, nes apie tą šovinį jis nežinojo.“
Teisininkas įsitikinęs, kad jeigu šovinys būtų rastas paprasto piliečio, o ne tuometinio teisėjo seife, joks protokolas dėl to nebūtų rašomas ir bylos niekas nekeltų.
„Kas dėl to nukentėjo – valstybė, visuomenė? Juk šovinys buvo laikomas, kaip ir priklauso – seife!“, – pareigūnų požiūriu į šią situaciją stebėjosi advokatas.
Savo ruožtu Vilniaus policijai teisme atstovavęs teisininkas iki galo laikėsi pozicijos, kad įstatymas formaliai pažeistas. R.Skirtunas esą privalėjo atidžiai apžiūrėti seifą, kad grąžintų visus iki vieno šovinius.
Nutarimą šioje šovinio byloje teisėja N.Vigelienė žada skelbti sausio pradžioje.
2013 m. pradžioje teismui turėtų būti perduota ir pagrindinė R.Skirtuno karjerą sugadinusi baudžiamoji byla – dėl 30 000 litų kyšio.
