D.Česnakas pataisos namuose turės praleisti 7 metus ir 6 mėn. (už vaiko pardavimą šiuo nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme), D.Nevidomskis – 5 metus, o V.Mikėnas – 6 metus.
Nors D. Česnakas ir V. Mikėnas kaltais neprisipažino ir neigė savo kaltę, o D. Nevidomskis kategoriškai neigė bet kokį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, tačiau jų parodymus paneigė ir kaltę patvirtino kiti išnagrinėti įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų partikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Apie tai, kad vyrai ne tik įkalbinėjo merginą, bet ir aktyviai veikė, kad ji būtų skubiai išvežta į užsienį, patvirtino ir merginos motina.
Teismo kolegijos nuomone, D. Česnakas pasinaudojo tuo, kad mergina juo pasitikėjo.
Nors teismas sutinka, kad nukentėjusios merginos parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau pabrėžia, kad esmines aplinkybes ji vienodai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teismuose metu. Be to, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai, o nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą galima paaiškinti patirtu stresu ir jos sveikatos būkle.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mergina savo noru išvyko gyventi su D. Česnaku į Panevėžį. Teismo nuomone, mergina elgėsi pagal trijų vyrų pageidavimus ir savarankiškai nepriėmė sprendimų dėl savo buvimo vietos.
Nukentėjusioji paliudijo, kad V. Mikėnas įkalbinėjo ir kitą merginą važiuoti į užsienį, tačiau kolegija nusprendė, kad, skirtingai nuo pirmosios merginos, antrosios merginos atžvilgiu jis nebuvo toks aktyvus, dėl to pastaroji mergina nesielgė pagal V. Mikėno pageidavimą ir nepateko jo kontrolėn. Todėl jis lieka išteisintas dėl antrosios merginos verbavimo.
Primename, kad bylos, kurių vienoje buvo kaltinami Donatas Nevidomskis ir Dainius Česnakas (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendis), o kitoje – Vilius Mikėnas (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis), buvo sujungtos į vieną Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi. Šiose bylose pirmosios instancijos teisme visi trys vyrai buvo išteisinti dėl vaiko pirkimo ir pardavimo.
D. Nevidomskis, D. Česnakas ir V. Mikėnas buvo kaltinami, kad įkalbinėjo, melagingai pažadėjo, jog įdarbins užsienyje, verbavo, fotografavo, laikė nelaisvėje Lietuvoje ir Ispanijoje, gabeno ir perleido 17–metę, buvusią sunkioje materialinėje padėtyje ir turinčią psichikos bei elgesio sutrikimų. Kaip minėta, V. Mikėnas taip pat buvo kaltinamas dar vienos nepilnametės merginos verbavimu važiuoti dirbti į užsienį.
Apeliacinį skundą padavusi Panevėžio prokurorė prašė visus tris pripažinti kaltais dėl pareikštų kaltinimų vaiko (V. Mikėno atveju – dviejų vaikų) pirkimu ir pardavimu ir skirti jiems griežtas laisvės atėmimo bausmes: V. Mikėnui – 12 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, D. Nevidomskiui – 10 metų laisvės atėmimo (subendrinus ją apėmimo būdu su bausme už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą), o D. Česnakui – subendrinti 10 metų laisvės atėmimo bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
