„Teisėjų kolegija panaikino 2015 metų gruodžio 22 dienos Kelmės apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui pašalinti kaltinamojo akto trūkumams. Prokuroras tai turės padaryti per tris mėnesius“, – BNS sakė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.
Teismas tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė apklausęs papildomus liudytojus ir gaisro priežastis tyrusį ekspertą. Specialistas nurodė, kad gaisrą lėmė kompleksas priežasčių. Be to, dėl to paties gaisro atliekamas ikiteisminis tyrimas ir įtarimai pateikti dar trims asmenims.
„Logiška, kad siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo aplinkybes, nustatyti kaltus asmenis, tikslinga P.Jurkaičio atsakomybės klausimą spręsti vienoje byloje“, – mano teisėjai.
Kelmės rajono apylinkės teismas P.Jurkaičiui buvo skyręs vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.
P.Jurkaičiui buvo pateikti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dėl didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jis savo kaltės nepripažino.
Tąkart apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nustatęs, kad P.Jurkaitis padarė itin šiurkščių pažeidimų – kai suveikė signalizacija, ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo. Be to, nustatyta, kad pastatas kūrentas netinkamomis malkomis. Teismas nusprendė, kad byloje esantys apie 3 mln. eurų ieškiniai turi būti nagrinėjami civiline tvarka.
Kultūros paveldo departamentas yra pareiškęs apie 2,5 mln. eurų civilinį ieškinį, draudimo kompanija „Gjensidige“ pareiškė daugiau nei pusės milijono eurų ieškinį, draudimo bendrovė PZU – 216 tūkst. eurų ieškinį.
Kelmės teismas bylą pradėjo nagrinėti prieš trejus metus – 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P.Jurkaitis.
P.Jurkaičio advokatas yra sakęs, kad jo ginamasis nėra atsakingas už nelaimę, nes jos metu atostogavo, išvakarėse jis lankėsi pas kleboną, išgirdo suveikusią signalizaciją, tačiau pamanė, kad ji suveikė melagingai, perkrovė ir išvyko. Gaisras kilo ankstų rytą.
2012 metais per gaisrą buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir prokurorai nustatė, kad netinkamai eksploatuotas pastato palėpėje įrengtas kieto kuro katilų dūmtraukis, kuriam įkaitus užsidegė medinės stogo konstrukcijos.
Pasak tyrimui vadovavusios prokurorės Deimantės Banaitienės, po gaisro tirtos įvairios versijos, tarp kurių ir galima bažnytinių vertybių vagystė, tačiau gautos ekspertų išvados šią versiją visiškai paneigė.
