Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas daug dėmesio skiria gyventojų švietimui gaisrinės saugos srityje. Juk didžioji dalis gaisrų kyla dėl gyventojų nerūpestingumo, neatsakingumo, o jų elgesiui įtaką daro švietimo bei saugos kultūros stoka.
Švietimas taip pat labai svarbus ugdant atsakingą jaunąją kartą, nuo mažens formuojant įgūdžius saugiai elgtis ir tinkamą požiūrį į saugią gyvenseną. Kita ne mažiau svarbi kryptis, daranti įtaką gaisrinei saugai, – gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų gaisrinės būklės gerinimas.
Siekiant gaisrų prevenciją orientuoti šiomis kryptimis, buvo patvirtinta „2019–2021 m. planuojamų vykdyti gaisrų prevencijos akcijų programa“. Akcijų vykdymą koordinavo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba, kuriai buvo pavesta rengti akcijų organizavimo dokumentus ir analizuoti surengtų akcijų rezultatus. Programoje buvo aptarti ne tik akcijų organizavimo klausimai, bet ir numatytos reikalingos priemonės ir lėšos akcijoms įgyvendinti.
5 prevencinės akcijos
2019 – 2021 m. prevencijos akcijų programoje buvo numatyta kasmet vykdyti po 5 prevencines akcijas: „Gyvenkime saugiai!“, „Būk saugus, mokiny!“, „Svečiuose pas ugniagesius“, „Nedegink žolės!“ ir „Saugi vasara“.
Prevencinė akcija „Gyvenkime saugiai!“ nuo 2018 m. iki 2021 m. buvo rengiama siekiant stiprinti gaisrų prevenciją gyvenamajame sektoriuje ir prisidėti prie gaisruose žūstančių žmonių skaičiaus mažinimo, ugdyti šalies gyventojų saugios gyvensenos įpročius ir skatinti namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Šios akcijos pagrindinis siekis buvo kiekvienais metais aplankyti po 100 000 gyvenamųjų būstų visoje šalyje, kad kuo daugiau gyventojų pasiektų žinios apie saugų elgesį buityje.
Tokio masto akciją PAGD organizavo pirmą kartą, o į jos vykdymą aktyviai įsitraukė ne tik valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, bet ir ugniagesiai gelbėtojai. Neretai akcijos vykdytojai pas gyventojus vykdavo su gaisriniais automobiliais, tokiu būdu atkreipdami dėmesį ir sukeldami didesnį gyventojų susidomėjimą vykstančia akcija. Saugaus elgesio patarimai iš ugniagesių gelbėtojų, kurie patys gesina gaisrus ir gelbėja žmones, yra įtaigesni gyventojams, be to, ugniagesiai savo patirtimi gali paliudyti, kokios pasekmės gresia, jeigu nesilaikoma elementarių saugumo reikalavimų namuose.
2020 m. žuvusiųjų skaičius išaugo
2019–2021 m. priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankė 225 712 gyvenamųjų būstų. Miesto ir kaimo vietovėse aplankytų būstų skaičius buvo panašus, tiek pat dėmesio buvo skirta tiek individualiems namams, tiek butams daugiabučiuose.
2018 ir 2019 m. žuvusiųjų gaisruose skaičius mažėjo apie 15 proc. per metus, ir buvo mažiausias nuo 1990 m. per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau 2020 m. žuvusiųjų skaičius išaugo, o 2021 m. bendras žuvusiųjų skaičius išliko panašus kaip 2020 m., tačiau sumažėjo žuvusiųjų gyvenamuosiuose pastatuose.
2020 m. dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino apribojimų nepavyko pasiekti akcijos tikslo – aplankyti 100 000 gyventojų, buvo aplankyti 8 629 būstai. Galbūt ir tai turėjo neigiamos įtakos gaisruose žuvusiųjų statistikai.
Viena svarbiausių gaisrų prevencijos priemonių, kuri gerokai prisideda prie žuvusiųjų gaisruose skaičiaus mažėjimo, yra autonominiai dūmų detektoriai. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. juos privaloma įsirengti kiekviename gyvenamajame būste. Akcijos metu kai kuriems gyventojams, dažniausiai socialinės rizikos asmenims, buvo įrengiami autonominiai dūmų detektoriai, kurių per 3 metus buvo įrengta daugiau kaip 12 000.
Daugumą autonominių dūmų detektorių akcijos vykdytojams perdavė savivaldybių administracijos.
Aplankė per 300 000 būstų
Nuo 2019 m pradžios iki 2021 m pabaigos būstų, turinčių autonominius dūmų detektorius, skaičius nuo 43 proc. padidėjo iki 64 proc. Atsižvelgiant į tai, kad prevencinė akcija buvo vykdyta nuo 2018 m. ir bendrai per jos vykdymo laikotarpį buvo aplankyta daugiau kaip 300 000 būstų visoje Lietuvoje, galima konstatuoti, kad šviečiamoji jos nauda yra didelė
Vykdant prevencines akcijas labai svarbi yra žmonių nuomonė apie jų naudą, todėl akcijos metu gyventojų buvo prašoma 5 balų sistemoje įvertinti, ar reikalinga tokio pobūdžio prevencinė veikla. Didžioji dalis aplankytų gyventojų akciją vertino palankiai. Pastebėta, kad prasčiau akciją vertino tie gyventojai, kurių namuose gaisrinės saugos situacija prastesnė, t. y. tie, kurių būstuose neįrengti autonominiai dūmų detektoriai, naudojamos netvarkingos krosnys, netvarkinga elektros instaliacija.
Prevencinę akciją „Būk saugus, mokiny!“ organizavo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba, o vykdytojai buvo PAGD teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose dirbantys pareigūnai. Jos tikslinė auditorija – bendrojo ugdymo mokyklų pirmų – dvyliktų klasių mokiniai.
Akcija buvo vykdoma siekiant supažindinti mokinius su saugaus elgesio taisyklėmis buityje ir gamtoje, paaiškinti mokiniams, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje, ant ledo, ką daryti įlūžus, kaip elgtis įvykus nelaimei, paaiškinti, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus, skleisti gaisrinės saugos žinias, ugdyti mokinių saugios gyvensenos įpročius, supažindinti su ugniagesio veikla ir skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numerio 112 paskirtimi.
Supratimas ugdomas nuo mažens
Vykdant mokinių švietimą gaisrinės saugos temomis labai svarbu ją pateikti vaikams suprantamu būdu, naudoti daug vaizdinės informacijos, užduotėlių ir pan. Todėl planuojant akciją „Būk saugus, mokiny!“ buvo numatytos lėšos mokomajai medžiagai įsigyti. 2019 – 2021 m. PAGD lėšomis buvo sukurti 2 edukaciniai filmukai (1 pradinių klasių mokiniams ir 1 vyresniųjų klasių mokiniams), spalvinimo knygelė „Kaip išnešti sveiką kailį?“ ir pasaka „Gimtadienis be torto“.
Nors ir sudėtinga vertinti šios akcijos rezultatus pagal gaisrų statistiką, tačiau gaisrų, kuriuos sukelia išdykaujantys vaikai, kasmet mažėja.
Prevencinės akcijos „Svečiuose pas ugniagesius“ tikslas – didinti gyventojų pasitikėjimą ugniagesiais gelbėtojais ir populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Šią akciją PAGD teritoriniai struktūriniai padaliniai rengė gegužės mėnesį, kai švenčiama ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė – Ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena.
Gaisrų, kuriuos sukelia išdykaujantys vaikai, kasmet mažėja.
Priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose, tarnybose, komandose buvo organizuojamos atvirų durų dienos, kurių metu gyventojai buvo kviečiami susipažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu.
Prevencinė akcija „Nedegink žolės!“ yra informacinė akcija, kurios tikslas – mažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių. Žolės gaisrams kilti palankiu laikotarpiu įvairiose žiniasklaidos priemonėse (per televiziją, radiją, laikraščius), taip pat socialiniuose tinkluose platinama informacija apie pavojus ir daromą žalą, kai deginama sausa žolė, gyventojai įspėjami dėl administracinės atsakomybės už žolės deginimą. 2019-2021 m. gaisrų atvirose teritorijose nuosekliai mažėjo, tikėtina, kad prie to prisidėjo ir aktyvi informacinė akcija „Nedegink žolės!“
Iššūkis – žolės deginimas
Be informacinės kampanijos, PAGD teritoriniai struktūriniai padaliniai visoje šalyje rengė reidus, teritorijų žvalgymą naudojant dronus, siekė išsiaiškinti ir nubausti žolės degintojus. Su Aplinkos apsaugos departamentu buvo keičiamasi informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo teikiama informacija apie gaisrus atvirose teritorijose naudojant mobiliąją programėlę „NMA agro“. NMA darbuotojai, nustatę, kad deginami plotai yra deklaruojami išmokoms gauti, taiko sankcijas deklaruojantiems asmenims. Tikėtina, kad tokios sankcijos yra viena iš prevencinių priemonių siekiant mažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių ir atgrasyti asmenis nuo žalingo gamtos niokojimo.
Informacinės prevencinės akcijos „Saugi vasara“ tikslas – mažinti skęstančiųjų skaičių, skatinti atsakingai elgtis gamtoje ir prie vandens telkinių. Ji buvo rengiama 2019–2021 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais. Šiltuoju metų laiku įvairiose žiniasklaidos priemonėse (per televiziją, radiją, laikraščius), taip pat socialiniuose tinkluose platinama informacija apie saugų elgesį gamtoje ir prie vandens telkinių.
Nuskendusių žmonių skaičius 2019 – 2021 m. buvo mažesnis nei anksčiau.
