Šiemet, palyginti su laikotarpiu pernai tuo pat metu, žuvusiųjų per gaisrus Lietuvoje padaugėjo penktadaliu, nors gaisrų kilo mažiau.
Kaip penktadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, per gaisrus šiemet žuvo 41 gyventojas, o 54 gyventojai patyrė traumų.
Miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo septyniais gyventojais, arba 20,6 proc., daugiau. 2022 metais per keturis mėnesius gaisruose žuvo 34 žmonės.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienis – 12. Tamsiuoju paros metu žuvo 21 gyventojas. Gaisruose žuvo 32 vyrai ir devynios moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 67 metai.
Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo keturi gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21.
Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų penki – Vilniaus mieste), septyni – Utenos apskrityje, po šešis – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, keturi – Alytaus apskrityje, po vieną – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
14 gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 13 – dėl neatsargaus rūkymo, po du – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po vieną – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, trys – dėl kitų priežasčių. Dar trijų žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia, apie trečdalis, gaisrų šiemet kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 943, juose žuvo 31 gyventojas.
Ugnis sunaikino 35 pastatus, 82 transporto priemones, 109 gyvūnus, 764 kv. m gyvenamojo ploto, o 2446 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (21,9 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (14,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 75 padegimai (2,9 proc.), o 244 gaisrų (9,3 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gaisrų skaičius šalyje mažėja – per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 2613 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 4141 gaisras, šiemet jų kilo 36,9 proc. mažiau.
Tai mažiausias keturių mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
