Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančios uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą statybinėmis medžiagomis, atstovai nuo 2018 sausio iki 2020 gegužės fiziniams asmenims parduodavo statybines medžiagas, kurių pardavimo nepažymėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Norėdami pagrįsti fiziniams asmenims parduotas prekes ir buhalterinėje apskaitoje nefiksuotus pardavimus, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašydavo žinomai neteisingus duomenis, kad fizinių asmenų pirktas statybines medžiagas tariamai, be apskaitos dokumentų, įsigijo kitos keturios uždarosios akcinės bendrovės, kurių veikla susijusi su statybomis ir renovacijomis.
Tokiu būdu minėta uždaroji akcinė bendrovė įtariama minimu laikotarpiu galimai pagaminusi ir panaudojusi netikrus dokumentus, tai yra sąskaitas-faktūras ir savo naudai ir interesams apgaule panaikinusi didelės – ne mažiau kaip 57 277 eurų vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą. Bendrovės įsitraukusios į savo buhalterinę apskaitą netikras PVM sąskaitas faktūras pasididino bendrovės sąnaudas ir susimažino pelną, nuo kurio sumos privalo sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą.
Gegužės 13 dieną Klaipėdos apskrityje ir mieste Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko 21 kratą įmonių patalpose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir jų automobiliuose, šių kratų metu pareigūnai rado ir paėmė apie 300 tūkstančių eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų.