Patikrinimo metu, pasitelkus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnus, įmonės biure, darbo kompiuteryje, buvo rasta „juodoji“ buhalterija. Turimais duomenimis, priedus įmonėje gaudavo dauguma muitinės tarpininkų ir deklarantų.
Patikrinimas bendrovėje atliktas tą dieną, kai, remiantis gauta informacija, turėjo būti išmokami „vokeliai“. Apklausus darbuotojus, šie neslėpė, jog toks atsiskaitymo būdas yra įprastas. Priedai prie oficialaus atlyginimo buvo mokami kas mėnesį.
Tai, kad įmonėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, prisipažino ir jos vadovas. Jo kompiuteryje rastos suvestinės su darbuotojams paskaičiuotu oficialiu ir grynais „juodai“ išmokėtu atlyginimu. Didžiausia suma „vokelyje“ siekė apie 3 tūkst. litų, mažiausia - 9 litus. Bendrovės vadovas raštu paaiškino, kad priedus prie algų mokėjo iš savo asmeninių lėšų.
„Vengdamas mokesčių ir mokėdamas neapskaitytą darbo užmokestį, bendrovės vadovas pažeidė teisės aktų nuostatą, jog visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Už tokį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, teismo sprendimu, gali būti skirta iki 20 tūkst. litų dydžio bauda“, - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Iš šiemet Klaipėdos AVMI išaiškintų neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo atvejų daugiausiai jų - 44 proc.- nustatyta statybos sektoriuje. Vien praėjusį mėnesį, gavus informacijos VMI pasitikėjimo telefonu 1882, išaiškintos 2 įmonės, su statybininkais už darbą atsiskaičiusios „vokeliais“, taip pat neapskaityto darbo užmokesčio atvejai nustatyti viename Klaipėdoje veikiančiame naktiniame klube bei autoremonto paslaugų įmonėje.
