„Skaičiuojant aplinkai padarytą žalą, tai siektų 12-14 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė aplinkosaugininkas.
Didžiausią nerimą kelia laikomos atliekos iš dažymo pramonės: įvairūs tirpiklai, skiediklai, taip pat atliekos iš autoservisų – panaudotos alyvos. Jis taip pat minėjo, kad jeigu pavojingų atliekų nesutvarkytų įmonė, valstybei tai kainuotų apie 1 mln. eurų.
Įmonei 13 kartų buvo skirtos administracinės nuobaudos, tačiau jos atstovai teisėtus pareigūnų reikalavimus ignoravo, todėl aplinkosaugininkai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės veiklos. Tarnyba patvirtino, kad tai – Utenos rajone atliekų aikštelę turinti bendrovė bendrovė „Ūrus ir ko“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį mėnesiui leido suimti bendrovės vadovą Algirdą Šetkų. Tyrimo duomenimis, jo vadovaujama bendrovė apgaulingai deklaravo surinktus ir sutvarkytus atliekų kiekius.
FNTT atstovų teigimu, šiuo metu aikštelėje laikoma apie 2,89 tūkst. tonų atliekų, kurios smarkiai viršija sandėliavimo limitus. Kad būtų atlyginta žala, teisėsaugininkai ieško nusikalstamu būdu legalizuoto turto.
„Tyrimo apimtis tikrai didelė, mechanizmas, galima pasakyti vaizdžiai – įžūlus: gaunamos lėšos įmonėje buvo, o realybėje tik mažoji dalis atliekų buvo tvarkomos ar utilizuojamos.
Didžioji dalis lėšų buvo pasisavinamos ir iššvaistomos įvairiai būdais. Iššvaistytų lėšų suma – ne vienas milijonas eurų. Buvo atliekamos kratos, situacija yra vertinama ir analizuoja. Buvos sulaikyti du įmonės vadovai“, – spaudos konferencijoje sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.
V.Eidikonis taip pat sakė, kad pavojingų atliekų tvarkymu užsiimanti įmonė savo veiklą vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Ji turėjo teisę kaupti ir laikyti iki 500 tonų pavojingų atliekų, tačiau buvo sukaupta iš viso apie 3 tūkst. tonų atliekų iš jų apie 2 tūkst. tonų yra pavojingos. Didžioji dalis atliekų laikoma lauke, nors tai draudžia teisės aktai.
Įtariama, kad pinigų pasisavinimui buvo naudojamos įvairios finansinės schemos ir kad tam buvo pasitelkiamos užsienio kompanijos.
Įtariama, kad lėšas, kurios turėjo būti panaudotos atliekų tvarkymui, įmonė panaudojo ne pagal paskirtį ir iššvaistė. Įtariama, kad pinigų pasisavinimui buvo naudojamos įvairios finansinės schemos ir kad tam buvo pasitelkiamos užsienio kompanijos.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sukčiavimo, turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų. Jį kontroliuoja Generalinė prokuratūra.
