Valymo įmonę, turinčią socialinės įmonės statusą, valdantis direktorius sumanė pasipelnyti valstybės lėšomis.
Gerai išmanydamas Užimtumo tarnybos mokamų subsidijų darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti tvarką, direktorius sukūrė schemą – dalį darbuotojams skirto darbo užmokesčio pervesdavo sau ir tėvui, o vėliau šiuos sąskaitų išrašus pateikdavo Užimtumo tarnybai, ketindamas gauti subsidijas.
Tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad direktorius įmonės vardu darbuotojams pervesdamas darbo užmokestį, 71 pavedimą nukreipė ne žiniaraščiuose nurodytiems 26 darbuotojams, bet į savo ir savo tėvo asmenines banko sąskaitas, bendra šių pavedimų suma siekė per 41 tūkst. eurų.
Toliau vykdydamas savo planą gauti subsidijas darbo užmokesčiui, direktorius Užimtumo tarnybai pateikė mokėjimo prašymus bei tikrovės neatitinkančius įmonės sąskaitų išrašus, parodančius, kad pavedimai buvo padaryti darbuotojams.
Nieko nežinodama apie daromą nusikaltimą, Užimtumo tarnyba prašymus patenkino ir įmonei pervedė beveik 38 tūkst. eurų subsidijų.
Direktorius buvo įtartas kreditiniu sukčiavimu, kai apgaule buvo gauta subsidija ar dotacija ir dėl to valstybės institucija patyrė didelę turtinę žalą, bei dokumentų klastojimu, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala.
Įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir jau atlygino dalį padarytos žalos valstybei – grąžinta 20 tūkst. eurų. Likusi dalis – beveik 18 tūkst. eurų – bus atlyginta pagal su Užimtumo tarnyba sudarytą susitarimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
