Kasacinį skundą parašė ir G.Jacka. Jis tikino nesupratęs Apeliacinio teismo sprendimo. Jo advokatas Remigijus Merkevičius prašo su jo klientu susijusios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
„Aš esu laisvas žmogus, bet sugretintas su jais. Aš kitų kaltinamųjų net nepažįstu, bet gretinamas su jais, nešioju šitą dėmę. Aš noriu, kad pripažintų, kad nepadariau nusikaltimo. Aš pažadėjau savo vaikams ir anūkams, kad mane išteisins. Teisėjams pritrūko drąsos priimti išteisinamąjį nuosprendį“, – Aukščiausiajame Teisme pirmadienį kalbėjo G.Jacka.
Trys asmenys už itin sunkius nusikaltimus kalės iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui.
Šią bausmę 2014 metų sausį jauniems vyrams paskyrė Vilniaus apygardos teismas byloje dėl trijų nužudymų, plėšimų ir kitų nusikaltimų.
Nuosprendį skelbę teisėjai pažymėjo, kad šių asmenų įvykdyti nusikaltimai rodo jų cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę. Du nužudymai įvykdyti aukų mažamečių vaikų akivaizdoje.
G.Jacka buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hiliarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą. Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109. Vienas užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.
Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo nė ketverių metų neturinčiai dukrai.
2000-ųjų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos, buvo nušautas Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo nė ketverių metų neturinčiai dukrai.
Šiauliuose 2000-ųjų balandį buvo nužudyta verslininko Sigito Bielskio žmona Rima Bielskienė, Nusikaltėliai bute tikėjosi rasti 50 tūkst. litų. Tačiau bute jie surado papuošalų ir daiktų tik už 13 tūkst. litų. Bylos duomenimis, A.Skėris ir M.Kardišauskas panaudojo smurtą prieš moterį. S.Skėris metaliniu strypu sudavė į pakaušį, kartu su M.Kardišausku mušė rankomis. Moteriai lipnia juosta buvo surištos rankos, blauzdos. M.Kardišauskas ją uždusino.
M.Kardišauskas Aukščiausiajame Teisme pasakojo, kad pas jį į Pravieniškių pataisos namus 2004 metais atvykę pareigūnai jo paklausė, ar jis pažįsta A.Skėrį. Jis patvirtino ir nuo tada prasidėjo bendravimas su teisėsauga. Pasak nuteistojo, už bendradarbiavimą pareigūnai jam parūpindavo maisto, kavos, gėrimų, tačiau buvo ir mušamas, kankinamas.
2002 metais, sulaukęs nuosprendžio už išžaginimą, M.Kardišauskas pateko tikriausiai į žemiausią nuteistųjų kastą pataisos namuose.
M.Kardišausko gynėjas Julius Jasaitis sakė, kad 2002 metais, sulaukęs nuosprendžio už išžaginimą, jo klientas pateko tikriausiai į žemiausią nuteistųjų kastą pataisos namuose. Buvo stipriai sumuštas.
„Tuo momentu ateina pas jį tyrėjai: štai šeši nusikaltimai, pasakyk ką tu apie juos žinai. Jis jautė spaudimą ir iš nuteistųjų, ir iš pareigūnų. 2004-2005 metais jis buvo apklaustas apie R.Bielskienės R.Kuzmino nužudymą be advokato“, – sakė J.Jasaitis Jis apskaičiavo, kad pas M.Kardišauską tyrėjai lankėsi 95 kartus kol vyko tyrimas ir 17, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme.
Bylos duomenimis, M.Kardišauskas linktelėjo R.Kuzmino žudikui, duodamas ženklą, kad lauktas asmuo jau atvyko.
Nė vieno nusikaltimo tvirtino nepadaręs ir A.Skėris.
„Aš nepadaręs nė vieno nusikaltimo, už kurį nuteistas. Prašau atkreipti dėmesį, kad procesas vyko labai ilgai, keitėsi teisėjų kolegijos, keitėsi prokuroras“, – sakė 36 metų vyras. Jis jau 16 metų laikomas nelaisvėje.
Tuo metu prokuratūra mano, kad bausmės parinktos tinkamos ir nuteistųjų skundai turi būti atmesti.
Sprendimas bus skelbiamas kitų metų sausio 31 dieną.
Šios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme užtruko. Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2009 vasarį. Byla ilgai nagrinėjama dėl savo sudėtingumo ir teisėjų kolegijos kaitos. Pirmąjį jos nagrinėjimą sužlugdė dėl girtumo teisme darbo netekęs teisėjas Zenonas Birštonas. Kitą kartą procesas sugriuvo, kai kaltinimų paėmus kyšį sulaukė tuometinei teisėjų kolegijai vadovavęs Ryšardas Skirtunas.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir kriminalinės policijos ištirtoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo buvo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinti buvę ginkluotos banditų gaujos nariai. Kai kurie kaltinimų sulaukę asmenys mirė teismo proceso metu.
Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausę policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus.
Per tyrimą konfiskuotas didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
