Prokuratūros, dviejų bylos nuteistųjų skundus dėl paskelbto nuosprendžio ketvirtadienį nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Prie bylos teisėjai grįš spalio pabaigoje. Kada bus skelbiama nutartis dėl skundų, kol kas nežinoma.
Valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius per teismo posėdį sakė, kad korupciniai nusikaltimai padarė „ypatingai didelę žalą teismų sistemai ir valstybei“.
Bylos duomenimis, vilniečio Laimono Jurgelevičiaus advokatas Vitoldas Petravičius pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui R.Skirtunui 32 tūkst. litų kyšį. Pinigai buvo skirti, kad teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Pareigūnai nustatė, kad kyšis duotas už tai, kad nuteistasis išvengtų nelaisvės.
R.Skirtuną Kauno apygardos teismas pripažino kaltu ir skyrė jam 130 tūkst. litų baudą, L.Jurgelevičiui skirta laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su kitu nuosprendžiu.
„Dėl kyšio ir jo sumos buvo sutarta, kai byla dar buvo pirmos instancijos teisme, kai dar nebuvo surašytas net apeliacinis skundas“, – sakė prokuroras.
Prokuroras L.Kuprusevičius nesutinka nuo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad R.Skirtuno veikos buvo atsitiktinės ir vienkartinio pobūdžio.
„Dėl kyšio ir jo sumos buvo sutarta, kai byla dar buvo pirmos instancijos teisme, kai dar nebuvo surašytas net apeliacinis skundas“, – sakė prokuroras.
L.Kuprusevičius taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė įstatymą, neatsižvelgė į veikos pavojingumą, R.Skirtuno tuo metu eitas pareigas, nusikaltimo motyvus ir tikslus, neįvertinio veiksmų tyčios ir turinio, kyšio dydžio, neatsižvelgė į bausmės paskirtį reglamentuojančias nuostatas, būtina atsižvelgti į valstybės bausmių politiką.
Prokuratūra mano, kad R.Skirtunui turi būti skirta reali trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
R.Skirtunas dėl sveikatos būklės posėdyje nedalyvavo. Jo interesams atstovavęs Adomas Liutvinskas sakė, kad „prokuratūra siekia jo ginamąjį patupdyti į cypę“, tačiau pamiršo, kad buvusio prokuroro Eriko Vaitekūno byloje – už 30 tūkst. litų kyšio paėmimą nuteistam eksprokurorui E.Vaitekūnui bausmės vykdymas buvo atidėtas vieniems metams. Be to, E.Vaitekūnui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą jis turėjo sumokėti 15 MGL dydžio sumą – 1 950 litų.
A.Liutvinskas mano, kad jo ginamajam užtektų skirti baudą iki 100 LGL, tai yra iki 13 tūkst. litų.
Tuo metu L.Jurgelevičiaus advokatas Eduardas Zalieskis prašė išteisinti jo ginamąjį, neįrodžius jo veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Teismo jis prašė atsižvelgti į tai, kad paties L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija grąžino apygardos teismui, o šis teismas – į prokuratūrą.
Korupciniai nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme buvo išaiškinti 2012 metų balandį. Tada Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė advokatą V.Petravičių. Per kratą teisėjo kabinete buvo rasti V.Petravičiaus perduoti pinigai.
