Kaip skelbia Vyriausybės atstovas EŽTT, Strasbūro teismas vertins, ar K.Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Taip pat atsižvelgiama į tai, kad baudžiamieji kaltinimai pakeisti apeliacinėje proceso stadijoje ir dėl to pareiškėjas nebuvo nedelsiant informuotas apie jų pobūdį ir pagrindą, į tai, kad dauguma pareiškėjo prašymų teismams atmesti, kad valstybės pareigūnai ir politikai darė viešus pareiškimus apie jo kaltę ir poreikį jį nuteisti, ir į tai, kad nuosprendis rėmėsi daugiausiai anoniminių liudytojų parodymais.
Teismas taip pat vertins, ar buvo pažeista konvencija, kai pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, ir kai apeliacinėje proceso stadijoje kaltinimai buvo perkvalifikuoti iš nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.
Teismui pateiktoje peticijoje K.Michailovas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą dėl politizuoto teismo proceso ir šališkų teismų. Tokį teiginį K.Michailovas motyvuoja tuo, kad daugiau kaip 400 jo gynėjo skundų ir prašymų teismai atmetė, tuo metu prokurorų prašymai tenkinti, be to, aukšti pareigūnai ir politikai viešai ne kartą įvardijo jį kaltu, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi anoniminių liudytojų, kurių pareiškėjo gynėjai negalėjo efektyviai apklausti teismo proceso metu, parodymais.
K.Michailovo teigimu, būdamas žemo rango OMON pareigūnas jis negalėjo būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui, juoba, kad nė vienas to meto politikas ar valstybės vadovas nebuvo teisiamas už tokio pobūdžio nusikaltimus.
Be to, pareiškėjo teigimu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinimai ir jis neturėjo galimybės prašyti, kad aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertintų įrodymus. Be to, jis neturėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.
Byloje nustatyta, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.
K.Michailovui skirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.
