Taip galimai siekta išvengti mokesčių, tarp jų ir pridėtinės vertės mokesčio. Padidinus deklaruotas pajamas atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju ir į biudžetą sumokėti apie 50 tūkst. eurų PVM.
„Mokesčių inspekcija patikrinimą pradėjo įvertinusi VMI turimus ir kitų šaltinių duomenis, pagal kuriuos namą ir sklypą Palangoje įsigijusiems sutuoktiniams pritrūko pajamų patirtoms išlaidoms pagrįsti. Nustatyta, kad būstui įsigyti buvo paimta, o vėliau grąžinta solidi banko paskola.
Į sąskaitas bankuose nuolat buvo įnešamos nemažos grynųjų pinigų sumos, kuriomis buvo dengiamos nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos. Nors sutuoktiniai buvo įsigiję verslo liudijimus dviračių nuomos veiklai ir kasmet deklaruodavo gautas pajamas, tokios sumos jų deklaracijose neatsispindėjo“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Visai ką kita atskleidė palangiškių pildyti individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalai. Paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus gautos pajamos iš dviračių nuomos buvo apie 160 tūkst. eurų didesnės, nei oficialiai deklaruota Metinėse pajamų deklaracijose. Sutuoktiniai bandė teisintis, esą pajamų skirtumas susidarė todėl, kad deklaracijose vietoj gautų pajamų pagal verslo liudijimą jie nurodydavo gauto pelno sumas.
„Tokiais paaiškinimais gyventojai dažniausiai ir bando pagrįsti savo klaidas pajamų deklaracijose, kai akivaizdžiai nedeklaruojamos visos gautos pajamos. Tačiau tikroji priežastis neretai yra kita – bandymas išvengti PVM. Šiuo atveju įvertinus vieno iš sutuoktinių pateiktas patikslintas deklaracijas už 2009-2013 m., paaiškėjo, kad gautos pajamos iš individualios veiklos viršijo nustatytą PVM ribą.
Gyventojas dėl šios priežasties jau anksčiau turėjo registruotis PVM mokėtoju, teikti deklaracijas bei mokėti PVM, tačiau apie 50 tūkst. eurų PVM į biudžetą sumokėjo tik sulaukęs mokesčių inspekcijos patikrinimo. Tokiais atvejais, delsiant sumokėti mokesčius, yra skaičiuojami ir delspinigiai“, – priminė G. Rimkienė.
