Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetu laikytas S.Gaidjurgis Lukiškėse praleido jau beveik 11 metų.
Kalinimo įstaiga tarpininkavo dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Teikimas grįstas nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimu įsitvirtinti socialinėje aplinkoje, atsižvelgta, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų.
Teismo posėdžio metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas prašė teikimą patenkinti, nurodydamas, kad kaltę pripažįsta iš dalies, bet ar pripažįsta tuos nusikaltimus, už kuriuos paskirta bausmė iki gyvos galvos, nežino.
Nuteistojo gynėjas teigė, kad klientas bausmę atlieka daugiau nei 10 metų, charakterizuojamas gerai. Pasak jo, sąlyga, ar S.Gaidjurgis pripažįsta padarytas veikas dabar neturi reikšmės, nes į tai atsižvelgta skiriant bausmę.
Prokurorė prašė teikimo netenkinti, nes nuteistasis yra atlikęs minimalią bausmės dalį. Be to, savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, asmenybė nesikeičia.
Atmesdamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą teismas nurodė, kad pats nuteistasis teisme neprašė būti perkeliamas, nurodydamas, kad kaltę pripažįsta iš dalies, neatsakė, ar kaltę pripažįsta dėl nusikaltimų, už kurių padarymą yra paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
„Šiuo metu dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tiesų pasikeitė, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo sušvelninti S.Gaidjurgio laisvės atėmimo bausmės režimo, t.y. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus, todėl teikimas netenkintinas“, – paskelbė teismas.
S.Gaidjurgį 2006 metų sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių, nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir kitų nusikaltimų. Nuosprendžiu visą bausmę jam pavesta atlikti kalėjime.
Tada teisėsaugos pareigūnai teigė nepameną tokio nuosprendžio Lietuvoje, kai vienas žmogus būtų pripažintas kaltu dėl tiek daug nužudymų.
Žmogžudystės įvykdytos prieš porą dešimtmečių įvairiose Lietuvos vietose – Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai. S.Gaidjurgis pripažintas kaltu ir dėl vieno nužudytojo automobilio ir drabužių sunaikinimo, prisidėjus prie gyvenamųjų namų, Kauno ir Šiaulių policijos pastatų, parduotuvės Kaune, laivo „Meridianas“ Klaipėdoje sprogdinimų.
Manoma, kad grupuotė sprogdinimais siekė pakenkti tuometiniams aukštiems teisėsaugos pareigūnams. Tikėtasi, kad jie neteks postų, nes nepavyks išaiškinti sprogdinimų.
Be S.Gaidjurgio, už įvykdytas žmogžudystes iki gyvos galvos nuteistas ir jo parankinis Marius Marijošius. Prokuratūra jį kaltino dalyvavus nusikalstamame susivienijime, įvykdžius penkis tyčinius nužudymus bei dalyvavus automobilių aikštelių bei laivo „Meridianas“ sprogdinimuose. S.Gaidjurgis ir 34 metų M.Marijošius pripažinti itin pavojingais recidyvistais, bausmę jiems paskirta atlikti kalėjime.
S.Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S.Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų drabužius ir išvaizdą, pavyzdžiui, augintų ūsus, taip pat naudotasi suklastotais asmens dokumentais. Bylos duomenimis, kai kuriuose nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai – Virginijus Baltušis ir Saulius Janonis. V.Baltušis nuteistas. S.Janonis teismo nesulaukė – jis pats buvo nužudytas savo bendrų.
S.Gaidjurgio bylą tyrusių pareigūnų teigimu, grupuotėje tvyrojo baimės atmosfera – vadeiva siekė, kad kiekvienas jo įsakymas būtų besąlygiškai vykdomas. Vienas gaujos narių netgi nepalaikė jokių ryšių su artimaisiais, draugais, baimindamasis, kad nebūtų išžudyta jo šeima ir draugai, jei jis taptų neparankus S.Gaidjurgiui.
Manoma, kad S.Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos buvo žiauriai kankinamos įkaitintais žarstekliais, smaugiamos virvėmis. Gaujos nariai pareigūnams yra pasakoję, kad lyderis didžiavosi nužudytų žmonių skaičiumi, nepasitikėjo niekuo – praėjus kuriam laikui nuo žmogžudystės įvykdymo ir aukos kūno užkasimo, S.Gaidjurgis pats atkasdavo palaidojimo vietą ir auką perlaidodavo kitur.
Anksčiau S.Gaidjurgis buvo teistas keturis kartus. Nuo 1993 iki 1999 metų jis sugebėjo būti „nematomas“ – nebuvo sulaikytas nei prevencinio sulaikymo tvarka, nei procesine, o operatyvinės tarnybos neturėjo kitos jo fotonuotraukos nei 1993 metais pateiktos su prašymu išduoti pasą. Manoma, kad jis sugebėjo manipuliuoti pareigūnais ir žiniasklaida.
S.Gaidjurgis buvo sulaikytas 1999-ųjų vasario viduryje, kai per kratą Palangos restorane „Simris“ pas jį rastas peilis. Pats S.Gaidjurgis visą laiką tvirtino, kad šį peilį jam „pakišo“ pareigūnai. 1999 metų gegužės 21 dieną Palangos miesto apylinkės teismas už neteisėtą šaltojo ginklo laikymą jį nuteisė trims mėnesiams nelaisvės. Tada teismas pripažino neteisėtai įsigijus šaltąjį ginklą, bet paleido laisvėn teismo salėje, nes tiek laiko jis jau buvo praleidęs areštinėje iki teismo. 2002 metų rugsėjį S.Gaidjurgis buvo sulaikytas su savo asmens sargybiniu R.Šadeikiu ir gaujos nariu A.Damkumi.
Praėjus 7 dienoms po sulaikymo, R.Šadeikis pradėjo duoti parodymus pareigūnams, vėliau prabilo ir kiti gaujos nariai. Apie kai kuriuos nusikaltimus, nužudytųjų kūnų palaidojimo vietą pareigūnams buvo papasakojęs Panevėžio „tulpinių“ gaujos narys V.Baltušis.
