„Iki šiol esu įsitikinęs, kad nepadariau tokio nusikaltimo, kuris man inkriminuotas. Taksistas, nenuvežęs iki namų ir iki galo neatlikęs paslaugos, paprašė susimokėti. Ekipažas klausė tik taksisto versijos. Nebuvo pasipiktinimas orientuotas į konkretų pareigūną, mes bandėm paaiškinti savo įvykių versiją. Pareigūnai galėjo išsiaiškinti, kas įvyko ir atlikti pareigą iki galo“, – teismo posėdyje sakė nuteistas Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys.
Savo verdiktą LAT skelbs birželio 28 dieną. Ši nutartis Seimo nario byloje bus galutinė ir neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną nuteisė tuometinį Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį R.Žilinską. Jis pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Politikui skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3 tūkst. 900 litų, bauda. Į bausmę įskaityta viena para, kurią R.Žilinskas praleido būdamas sulaikytas policijoje. Teismas ją įvertino 260 litų. Prieš tai incidentą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas politiko veiksmuose įžvelgė tik administracinę atsakomybę.
Jo interesams nagrinėjant kasacinį skundą atstovavo du advokatai.
Jie ir R.Žilinskas teismą tikino, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esą rėmėsi ne visuma bylos įrodymų, tačiau vien policijos, o ne jo ir Marko Gurskio parodymais.
Kasaciniame skunde nuteistas Seimo narys rašo, kad policininkus kvietė ir jis, ir M.Gurskis. Esą juo ir draugu buvo pasinaudota, nes abu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir negalėjo adekvačiai išreikšti savo reikalavimų. R.Žilinsko tvirtinimu, keiksmažodžius jis laidė ne konkretiems policininkams, nevartojo konkrečių pavardžių ar vardų.
„Kai asmuo keikiasi, nereiškia, kad keiksmai adresuoti šalia esančiam“, – tikino R.Žilinskas ir jo advokatai.
R.Žilinskas su draugu M.Gurskiu į konfliktą su policija įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai. Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos įžeidinėjo ir jiems nepakluso.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius LAT prašė palikti galioti nuosprendį politikui, nes teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir pritaikė įstatymus. R.Žilinsko aiškinimus prokuroras pavadino gynybine versija.
Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Žurnalistų klausiamas, ar neatsiduriama paradoksalioje kolizijoje, kai KT klausiama, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos, nors atlikdamas veiksmus, dėl kurių nuteistas, priesaikos dar nebuvo davęs, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras yra sakęs, kad KT šią situaciją ir turėtų išaiškinti.
