Kaip žinoma, nuo 2017 m. sausio 1 d. girtiems prie vairo sučiuptiems ir per 1,5 prom. įpūtusiems vairuotojams numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Kauno apskrityje – Kaune ir Kėdainiuose – pirmąją Naujųjų metų dieną buvo užfiksuoti du teistumą dėl šios priežasties, kaip kai kas manė, užsitarnausiantys asmenys.
Pirmosios 2017-ųjų avarijos Kaune ir Kėdainiuose
Sausio 1 d. 6.50 val. Kauno Žemaičių pl. automobilis „VW Passat“ kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė ir apgadino kelio apšvietimo stulpą. Įmonei padaryta 300 eurų žala. Automobilį vairavo 25-erių metų kaunietis, kuriam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,86 prom. girtumas.
Tą pačią dieną 13 val. Kėdainių J.Basanavičiaus g. 38-erių metų vyras, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „VW Phaeton“. Alkoholio matuokliu nustatytas 2,32 prom. girtumas.
Atlikus kraujo tyrimus, promilių kiekis kiek pakito: kauniečiui buvo nustatytas 1,97 prom. (kiek didesnis) girtumas, kėdainiečiui – 2,08 prom. (kiek mažesnis). Beje, baudžiamoji atsakomybė gresia tik tuomet, kai kraujo tyrimas, o ne alkotesterio rodmenys, parodo 1,5 prom. girtumą.
„Gresia jiems bauda iki 18 800 eurų, areštas iki 90 parų arba nelaisvė iki metų“, – specialiai surengtos spaudos konferencijos metu tvirtino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė.
Laidavus tetai, teistumo išvengė
Kaunietis A.Kuršentaitis teistumo išvengė. Už prasižengusį, bet atgailavusi vaikiną sutiko laiduoti jo teta Odeta Balandytė.
Laiduotoja atitiko laidavimo sąlygas: teta nėra teista ar bausta administracine tvarka, O.Balandytės finansinė padėtis – stabili, santykiai su sūnėnu – itin artimi, darbdavių charakterizuojama teigiamai.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo laikomas neteistu, baudžiamoji byla tiesiog nutraukiama. Teismui priėmus palankų sprendimą, A.Kuršentaitis išvengė ne tik kalėjimo, bet ir arešto iki 90 parų ar iki 18 800 eurų galinčios siekti baudos. Teismas tokiu atveju gali tik uždrausti vairuoti transporto priemonę nuo vienų iki trejų metų.
Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis parinko nuobaudos vidurkį – „VW Passat“ vairuotojui uždrausta valdyti transporto priemones 2 metus.
Tuo tarpu už Kėdainiuose nuteistą L.Jotkevičių nelaidavo niekas.
Gėrė degtinę, bet girtas nesijautė
Sverėju-kontrolieriumi dirbantis kaltinamasis L.Jotkevičius kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 1 d. namo kieme J.Basanavičiaus g., norėjo patraukti motinai priklausantį automobilį „Opel Vectra“ į kitą vietą, nes jis trukdė.
Iš vakaro Laimis šventė Naujuosius metus, vartojo alkoholį (degtinę). Buvo dar neišsiblaivęs, bet jautėsi negirtas.
Atsisėdo į automobilį ir važiavo atbuline eiga. Pajuto, kad nepastebėjęs atsitrenkė į kažką, t. y. į stovėjusio „Volkswagen Phaeton“ automobilio kairės pusės sparną ir šį limuziną apgadino. Teisme jis sakė, kad blogai vertina savo poelgį, labai jo to gailisi.
Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu, įrodymų tyrimas šioje byloje buvo sutrumpintas. Kaltinamojo L.Jotkevičiaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgė į teisiamojo asmenybę
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgta ir į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba.
Teisėjos Henrytos Gerdvilės nuosprendyje pažymima, kad kaltinamajam bausmė skiriama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismas nusprendė, kad už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą L.Jotkevičiui skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės – baudos už nusikaltimus vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl teismas privalėjo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam nuosprendžiu skiriamą bausmę iškart sumažinti vienu trečdaliu.
Konfiskuoti „Opel Vectra“ nebuvo pagrindo
Nuosprendyje teisėja H.Gerdvilė išsamiai paaiškino, kodėl nekonfiskuoja kėdainiečio opelio.
Nuosprendyje teisėja H.Gerdvilė išsamiai paaiškino, kodėl nekonfiskuoja kėdainiečio opelio. Esmė yra ta, kad šiuo atveju automobilis nebuvo nusikaltimo įrankis.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.
Konstitucinis Teismas (KT), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (KT 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.
Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui.
Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam.
„Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama“, – pažymima nuosprendyje.
Baudai sumokėti – 5 mėnesiai
Teismas nutarė L.Jotkevičių pripažinti kaltu padarius nusikaltimą ir nubausti jį 45 MGL (1694,7 euro) bauda.
Paskirtą baudą teismas iškart sumažino trečdaliu ir galutinę bausmę nustatė 30 MGL – 1129,8 euro.
Nuteistajam nustatytas 5 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Galiausiai, vairuotojui dar paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka jis gali būti skundžiamas aukštesniam Kauno apygardos teismui.
