Vasario 28 dieną Šiaulių apygardos teismas Rusijos piliečiui Sergejui Moisejenkai skyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis taip pat nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų bei kovinių granatų.
Buvusiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkui, kapitonui S.Pušinui dėl šnipinėjimo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuosprendis nebuvo galutinis, jį buvo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas antradienį BNS sakė, kad apeliacinius skundus pateikė S.Moisejankos ir S.Pušino advokatai.
S.Pušinas prašo sušvelninti bausmę iki trejų metų, o S.Moisejenka prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, vyras prašo bent sušvelninti bausmę.
Byla su šiais apeliaciniais skundais gegužės 24 dieną bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje.
Paskelbto nuosprendžio Generalinė prokuratūra neskundė. Skundo nerašė ir trečias nuteistasis Ainas Kazlauskas.
Lietuvos pilietis A.Kazlauskas, kuris kaltintas neteisėtu sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenų disponavimu, nuteistas lygtine dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiem metams. A.Kazlauskui kaltinimai dėl šnipinėjimo nebuvo pateikti. Šiam nuteistajam tai pat skirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas paskelbė, kad S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos žvalgybai perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Bausmes nuteistieji turės atlikti pataisos namuose. Teismo sprendimu konfiskuotas S.Moisejenkos garažas, automobilis, per kratas iš S.Pušino paimti kompiuteris, įkroviklis.
Šiaulių teismas konstatavo, kad S.Pušinas ir A.Kazlauskas nuo sulaikymo pradžios pradėjo aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išsamiai paaiškino, kada ir kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, padėjo greitai ir išsamiai išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir dalyvavusius asmenis, jų vaidmenį, todėl tai teismas pripažino kaip jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pušiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pušinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.
„Teismas nuosprendžiu pripažino, kad visi įrodymai surinkti teisėtai“, – BNS yra sakęs valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pušiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pušinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę. Ji panaikinta, kai paaiškėjo, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų. Nuteistiesiems už šiuo nusikaltimus įstatymas nenumato lygtinio paleidimo.
