Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės pratęsimo trims mėnesiams.
Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.
Prokuroras prašė suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams. Jis akcentavo, kad J.Melis kaltinamas sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, suėmimo pagrindai nėra išnykę, šios kardomosios priemonės paskyrimo sąlygos nėra pasikeitusios.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ankstesnėse nutartyse, kuriomis kaltinamajam buvo tęsiamas suėmimo terminas, nurodytos aplinkybės ir šiuo metu nėra išnykusios ar bent jau pasikeitusios.
„Todėl keisti J.Meliui kardomąją priemonę į švelnesnę, juo labiau ją panaikinti, nėra pagrindo“, – paskelbė teismas.
J.Melis teigė, kad kaltės dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas jis nepripažįsta, jokių nusikaltimų Lietuvoje nėra padaręs. Kaltinamojo manymu, jo, kaip karininko, duotas žodis yra pakankamas tam, kad kardomoji priemonė suėmimas būtų panaikinta.
J.Melis Sausio 13-osios byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Keturi jam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų, o vienas – prie sunkių. Baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes už šiuos nusikaltimus, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismai taip pat į tai atkreipė dėmesį.
Rusijos pilietis Lietuvoje sulaikytas 2014 metų kovo mėnesį. Jis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Sausio 13-osios bylos kaltinamajame akte rašoma, kad J.Melis, būdamas Sovietų sąjungos Komunistų partijos nariu bei sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikė kitų kariškių suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš kaltinamojo ir 159 kariškių bei politinių veikėjų. Bylos nagrinėjimą teismas tęs spalį.
Rusijos pilietis kaltinamas pažeidęs tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudojęs prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdęs ir rėmęs sovietų sąjungos, šios šalies Komunistų partijos ir jos padalinio Lietuvoje politiką.
Nuo 1991 metų sausio 11 iki rugpjūčio 23 dienos pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą sovietų kariai užgrobė 17 strategiškai svarbių objektų.
