Procedūrą atlikęs gydytojas Jonas Lalas teismo salėje neslėpė, jog jam skaudu, kad tenka aiškintis dėl tokio įvykio ir būsią sunku eiti į darbą, kur kasdien jau daugelį metų atlieka tokias procedūras.
Ligoninės atstovai pabrėžia, jog komplikacijos galimos net ir visiškai sveikam žmogui, o šio paciento žarnyną buvo paveikęs amžius, vaistai bei anksčiau gydyta onkologinė liga.
Pražudė komplikacijos
Klaipėdietės interesams byloje atstovauja advokatė Alisa Kostiuk. Tėvo netekusi moteris pirmadienį teismo posėdyje nedalyvavo.
Kaip teisme pasakojo advokatė, 2015 metų gruodžio 21 dieną moters tėvas Nikolajus buvo paguldytas į ligoninę. Diagnozė – artritas, tad gydytas dėl sąnarių skausmų. Dėl atsiradusių pilvo skausmų vyrui buvo paskirta kolonoskopija – storosios žarnos ištyrimas ilgu, lanksčiu instrumentu. Ši procedūra atlikta paskutinę minimų metų dieną, gruodžio 31-ąją. Vakarop, apie 15.30 val., vyras buvo apžiūrėtas personalo, jam buvo nukritęs spaudimas bei pulsas, sveikata vis prastėjo. Įtarus vidinį kraujavimą vakare kritinės būklės vyras kaipmat operuotas. Deja, sausio 3 dieną nuo komplikacijų mirė.
„Mirusiojo dukra kreipėsi į ligoninę bandydama išsiaiškinti, kodėl tėvas, kuris savo kojomis atvyko į ligoninę, po procedūros mirė. Akcentuojama, jog dėl jo blogos sveikatos būklės, o ne dėl tyrimo. Ieškovė kreipėsi į akreditavimo tarnybą, surašyta ataskaita, akivaizdu, kad pažeidimai buvo, mirties priežastis – pacientui pažeista storoji žarna. Žarnos plyšimas įvyko“, – teisme sakė advokatė.
Mirusiojo dukra kreipėsi į ligoninę bandydama išsiaiškinti, kodėl tėvas, kuris savo kojomis atvyko į ligoninę, po procedūros mirė.
Advokatės teigimu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba išvadose nurodė, jog gydytojas J.Lalas, atlikęs procedūrą, pažeidė reikalavimus, kurie taikomi šiam tyrimui, dėl ko esą įvyko perforacija – žarnos įtrūkimas. Paciento kortelėje nebuvo tinkamai aprašyta procedūros eiga. Išvadose po procedūros tiesiog nurodoma, jog nieko ypatinga neaptikta.
Tėvo netekusi dukra pasinaudojo galimybe ir kreipėsi į teismą. Čia bandys įrodyti, jog asmens sveikatos priežiūros teikimo paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Taikos sutartimi konflikto išspręsti nepavyko. Ligoninė nesutinka su moters pateiktu 100 tūkstančių eurų ieškiniu.
Anot teisme kalbėjusios advokatės, pacientui nebuvo išsamiai paaiškintos galimos komplikacijos atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir tai, kad gali būti pažeistas žarnynas. Turėdamas tokios informacijos pacientas būtų sprendęs, ar sutinka daryti tokią procedūrą.
Teisme minėta, jog Nikojalus yra sirgęs onkologine liga, vartojo vaistus, tai paveikė ir vyro žarnyno būklę. Be to, kaip teisme minėjo medikai, kaip senstant dažnam nusilpsta akys, prireikia akinių, taip pat natūraliai nuo 55 metų žmogaus žarnyne vyksta atrofija.
Procedūras atlieka 40 metų
Procedūrą atlikęs Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas Jonas Lalas teisme neslėpė, jog skaudu, kad dėl tokio įvykio reikia „salėje gauti žilų plaukų, trukdyti jus“.
„Sunku bus rytoj eiti dirbt, ką ir šiandien darau, bet toks yra darbas“, – neslėpė medikas, jau daug metų dirbantis gastroenterologu. Jis kasdien tokių procedūrų atlieka po 11–12.
Gydytojas teigė procedūrą atlikęs įprastai, kaip ir visiems pacientams, jokių pažeidimų nebuvę.
„Darbą darau nuo 1978 metų. Kiek tūkstančių jų buvo? Nesuskaičiuoju. Darai, kaip darai. Rizika yra rizika. Spuogą spaudžiant yra rizika. Medicinoje sklando toks debesėlis kaip komplikacija. Tai ne pažeidimas, tyčia ar netyčia pradūrė su aparatu – tai komplikacija, kurios numatyti neįmanoma. Įvykus nenumatytiems atvejams pildomi dokumentai, kalbama su administracija, ieškoma galimybių, kaip to išvengti. Egzistuoja paprastas posakis – žinotum, kad įvyks komplikacija, padarytum, kad neįvyktų, bet, deja, jos įvyksta. Kiek pažįstu endoskopuotojų kolegų – visi susiduria su komplikacijomis, neįmanoma apsieit be šito. Vienintelis kelias neturėti – nieko nedaryti“, – kalbėjo gydytojas.
Medicinoje sklando toks debesėlis kaip komplikacija. Tai ne pažeidimas, tyčia ar netyčia pradūrė su aparatu – tai komplikacija.
Paklaustas, ar pacientas buvo informuotas apie visas galimas komplikacijas, J.Lalas teigė, jog visų niuansų lape, po kuriuo pasirašo pacientai, neįmanoma numatyti, kitaip šių lapų būtų ne vienas, o bent šeši ir ligos istorijos virstų į romaną. Galimas komplikacijas stengiamasi konkretizuoti, kaip ir į kortelę surašomą atsakymą.
„Dariau ir tam pacientui kaip visiems kitiems. Nėra tokio posakio: „Daktare, padaryk gerai“. Mes nemokam padaryt gerai, mes visiems darome taip pat, nepriklausomai nuo amžiaus, padėties, profesijos. Niekas negarantuotas, kad tokių įvykių nebus ateityje. Kiekvienas žmogus visiškai skirtingas.
Ligoninės pacientų vidurkis virš 70 metų. Nusistebėjau, kad minėtas pacientas atvyko dėl artrito, o atsitiko šitaip. Tokio amžiaus pacientai atvyksta su daugybe patologijų. Mes juokaujam, kad su 28 metų pacientu nemokėtume bendrauti, jis turi tik plaučių uždegimą ir viskas, bet negali sakyti 83 metų pacientui, kad nedarysiu procedūros, tai neprofesionalu. Kaip sako gydytojai – kasdien vaikštom plonu ledu“, – kalbėjo medikas.
Jis teigė tądien nepastebėjęs jokių ženklų, jog žarnyno sienelė būtų pradurta. Tai galėję įvykti nebent tokioje anatominėje žmogaus vietoje, kur gleivinė nėra matoma.
„Gleivinė buvo pažeista nuo spindulinės terapijos, vaistų. Nuo 55 metų vyksta žarnyno atrofija, kaip vyresniame amžiuje akinius nešiojam, tai normalu. Gali būti pacientui ir ženkli atrofija, bet nebūtinai įvyks perforacija“, – pabrėžė J.Lalas.
Ligoninės atstovai teisme aiškino, jog pacientui ši procedūra buvo pasiūlyta, nes alternatyvos šiam tyrimui nėra ir jis suteikia patikimus atsakymus apie žarnyno būklę.
Su ieškiniu nesutinka
Klaipėdos universitetinei ligoninei byloje atstovaujanti įstaigos teisininkė Birutė Paulikienė teigė, jog ligoninė ieškinio nepripažįsta, nes darbuotojai pažeidimų nepadarė. Su ieškiniu nesutinka ir draudimo kompanija. Laikomasi pozicijos, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Anot ligoninės atstovų, tai, kad pacientas jau daug metų kreipėsi į KUL, rodė jo pasitikėjimą gydytojais.
Pasiūlydama atlikti tyrimą ligoninė elgėsi apdairiai ir pacientą informavo tinkamai. Be to, pacientas ant lapo, kuriame išdėstyta ilga formuluotė, jog gydytojas viską paaiškino, atsakė į klausimus ir pan., pasirašė.
„Manome, kad žala paciento sveikatai nebuvo padaryta. Patvirtino ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri nenustatė, kad būtų padaryta žala“, – teisme sakė B.Paulikienė.
Pasak teisininkės, vieninteliu įrodymu byloje pateikiama Akreditacijos tarnybos išvada, tačiau teismų praktikoje nurodoma, jog šios tarnybos išvados yra rekomendacinio pobūdžio.
„Pati tarnyba akcentavo, jog ji konstatuoja neatitikimus, bet nepasisako dėl priežastinio ryšio ir paciento mirties. Tai pasisakyta ne vienoje byloje“, – teigė teisininkė.
Jos teigimu, tai, kad ligoninė elgiasi neetiškai ir nepareiškė šeimai užuojautos, netiesa. Byloje esantys įrodymai apie 2016 metais išsiųstą raštą paneigia tokius teiginius.
